Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Kalbant apie natūralios ar dirbtinai sukurtos augalų populiacijos didėjimą naudojamos dvi sąvokos – „dauginimasis” ir „dauginimas”. Dauginimasis – tai natūralus, augalo prigimtyje užkoduotas procesas, kuriam vykstant didėja individų skaičius. Dauginimas – tai žmogaus atliekami veiksmai, siekiant padidinti turimų augalų skaičių. Paprastai tos pačios augalų rūšies dauginimo būdų būna daugiau nei dauginimosi. Natūralu, juk laukinėje gamtoje ne reta augalų rūšis išnaudoja gerokai mažiau galimybių, o žmogus, norėdamas kuo greičiau padauginti augalus, būdamas išradingas, panaudoja ir paslėptą augalo potencialą. Be to, yra sugalvota įvairių dauginimo metodų, kurie natūralioje aplinkoje nėra sutinkami. Bet apie viską iš eilės.

Natūralioje aplinkoje augalai dauginasi dviem iš esmės skirtingais būdais – generatyviniu ir vegetatyviniu. Skaityti toliau…

Pastaba: informacija šiame straipsnyje gali būti nepilna ar netiksli. Paskutinės knygų serijos „Drosera of the Wirld” naujienas galite rasti čia.

Kaip ir buvome žadėję anksčiau, norime pranešti paskutiniąsias naujienas apie mūsų trijų tomų leidinį „Drosera” („Saulašarės”). Šį neturintį lygių darbą sudaro virš 1200 puslapių, kuriuose pateikiamos visos iki šios atrastos saulašarių rūšys, įskaitant 1500 paveikslėlių, daugybę įvairių saulašarių ekspertų straipsnių.

Rengimo stadijoje šio projekto apimtis padvigubėjo. Norėdami parengti aukštesnio lygio leidinį, ypač išankstinius užsakymus pateikusiems skaitytojams, kantriai laukusiems šio leidinio pasirodymo, mes užtrukome gerokai ilgiau nei patys to norėtumėm. Teko atlikti nemažai lauko stebėjimų, surinkti daugybę aukštos kokybės nuotraukų. Šis darbas atėmė visą autorių komandos laiką.

Vien Australijos rūšių aprašymai sudaro daugiau nei 800 puslapių ir nebetelpa į vieną tomą. To rezultatas – kiek pasikeitęs anksčiau numatytas knygos formatas ir kiekvieno tomo turinys.

Taigi, su didžiausiu malonumu pristatome „Drosera of the World” 1, 2 ir 3 tomus. Skaityti toliau…

Redfern leidyklos kolektyvas nuoširdžiausiai sveikina dr. Andreas Fleischmann. Jo paskutinioji knyga „Monograph of Genus Genslisea”, išleista Redfern Natural History Productions, buvo apdovanota spelialiuoju Augustin-Pyramus de Candolle prizu, kurį skiria Société de Physique et d’Histoire Naturelle Ženevoje.dr. Andreas Fleischmann

Šio prestižinio apdovanojimo teisėjai buvo sužavėti knygos apipavidalinimu, jos turinio ir nuotraukų kokybe, ir įvertino tai kaip „botanikos sistematikos pateikimą plačiai visuomenei labai patraukliai, skatinančiai ir prieinamai”. Dr. Fleischmann atsiėmė apdovanojimą asmeniškai, trumpai pristatydamas savo darbą ceremonijos, vykusios lapkričio 16 dieną, metu.

Société de Physique et d'Histoire Naturelle diplomas

Redfern Natural History Productions informacija

Kaip ir apie kiekvienų augalų priežiūrą, taip ir apie vabzdžiaėdžius yra sukurtas ne vienas mitas. Pirmiausia turbūt tai, kad visi jie  – pelkiniai augalai, mėgstantys drėgmę ir galintys augti tik labai drėgnoje aplinkoje. Taip, didžioji jų dauguma būtent tokie, tačiau ir išimčių nėra mažai. Yra augalų, augančių pajūrio smėlynuose, ant uolų skardžių, kur drėgmės nėra labai daug arba didelė drėgmė būna tik tam tikru metų ar paros metu. Todėl norint sėkmingai auginti šiuos augalus, būtina pasidomėti konkrečios rūšies fiziologija ir augimo ciklu.

Tačiau vabzdžiaėdžiai turi ir viena visiems jiems būdingą ypatumą: aukų virškinimui drėgmė yra būtina. Ir nesvarbu, ar tai būtų aktyvus medžiotojas, ar pasyvias gaudykles turintis augalas. Tam, kad efektyviai auką virškintų paties augalo fermentai ar į pagalbą atskubėtų simbiontiniai mikroorganizmai ar komensalai, turi būti drėgna ar net skysta terpė. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad medžioklė gali vykti ne visą laiką, o atskirais tarpsniais metiniame augalo vystymosi cikle. Kai kuriems vabzdžiaėdžiams ramybės nuo medžioklės laikotarpis yra būtinas. Skaityti toliau…

Sėkmingą augalų auginimą įtakoja ne vienas faktorius. Tai ir apšviestumas, aplinkos ir laistymo vandens temperatūra, aplinkos drėgmė, oro cirkuliacija, auginimo substratas. Į visus šiuos veiksnius reikia žiūrėti kompleksiškai, stengiantis sudaryti tinkamas sąlygas savo augintiniui.

Ir turbūt pirmasis veiksnys, dėl kurio kyla klausimų, yra substratas. Jis – augalo augimo pagrindas.

Kalbant apie visus vabzdžiaėdžius augalus bendrai, dažnai sakoma, kad jiems reikia rūgštaus, skurdaus maisto medžiagomis ir drėgno substrato. Bet tai nėra absoliuti tiesa. Taip, daugumai dažniausiai kultūroje auginamų vabzdžiaėdžių augalų (saulašarėms, saracėnijoms) būtent tokio substrato ir reikia. Tačiau nemaža dalis augalų rūšių natūraliose augimvietėse auga tikrai ne rūgščiame ir ne drėgname dirvožemyje. Turbūt vienintelė būtina sąlyga substratui, tinkanti visiems vabzdžiaėdžiams augalams – jis turi būti skurdus, t.y. kuo mažiau jame mineralinių druskų ir maisto medžiagų, tuo augalai augs geriau. Skaityti toliau…

Nors vabzdžiaėdžiai augalai priklauso labai skirtingoms sistematinėms grupėms, ir šios grupės išsivystė įvairiuose pasaulio kampeliuose nepriklausomai vienos nuo kitų, visi jie – žiediniai augalai. Taigi, anksčiau ar vėliau, priklausomai nuo amžiaus, auginimo sąlygų, rūšies savybių ir kitų veiksnių, kiekvienas jų sukraus žiedą ar žiedyną ir, jei sąlygos apsidulkinimui bus palankios, užmegs sėklas. Žydėjimas – būtina kiekvieno žiedinio augalo gyvenimo dalis. Vienmečiai augalai dažniausiai nužydėję atmiršta ir sėklų stadijoje pralaukia nepalankias vegetacijai sąlygas, daugiamečiai gali metų metus mus džiuginti savo žiedais ar net gi žiedynais.

Per eilę metų svetainėje atsirado ne vienas straipsnis apie žydėjimą ar nuotraukų galerija su Lietuvoje bei svetur žydinčiais vabzdžiaėdžiais augalais. Ačiū visiems prisidėjusiems ir pasidalinusiems savo žydinčių augalų nuotraukomis. O dabar atėjo metas visą informaciją surinkti į vieną vietą – bendrą „žydėjimo sąrašą”. Tikiuosi, jis toks neliks ir ilgainiui pasipildys naujų žydinčių ant mūsų augintojų palangių vabzdžiaėdžių augalų nuotraukomis.

Jogaila Mackevičius

 

Ąsoteniniai – Nepenthaceae

Ąsotenis – Nepenthes

 

Dionkofiliniai – Dyoncophyllaceae

Dioncophyllum

Trifiophyllum

Habropetalum

Gyslotiniai – Plantaginaceae

Filkoksija – Phylcoxia

Kriaukleniniai – Cephalotaceae

Kriauklenis – Cephalotus

Rasotiniai – Drosophyllaceae

Rasotė – Drosophyllum

  • Luzitaninė rasotė – Drosophyllum lusitanicum

Saulašariniai – Droseraceae

Saulašarės – Drosera

Aldrūnė – Aldrovanda

Musėkautas – Dionaea

Saracėnijiniai – Sarraceniaceae

Darlingtonija – Darlingtonia

Heliamforos – Heliamphora

Saracėnijos – Sarracenia

Skendeniniai – Utriculariaceae

Genlisėja – Genlisea

Skendenis – Utricularia

Tuklės – Pinguicula

Vaivorykšteniniai – Byblidaceae

Vaivorykštenis – Byblis

.

.

Atnaujinta 2016-09-01
Šiame sąraše pateikiami tik tie aprašymai, kurie publikuoti lietuviškai