Martiniaceae – nedidelė žiedinių augalų šeima, kuriai priklauso 5 gentys: Craniolaria, Holoregmia, Ibicella, Martynia, Proboscidea.
Istoriškai kai kurie šios šeimos augalai buvo priskirti vabzdžiaėdžiams, kadangi išskiria toksinus, užmušančius ant augalo nutūpusius vabzdžius. Išoriškai toks augalas primena, pavyzdžiui, tuklę – jo lapai nusėti smulkiai prilipusiais vabzdžiais. Anksčiau manyta, kad tuos vabzdžius augalas, kaip ir bet kuris kitas vabzdžiaėdis, suvirškina ir pasisavina jų medžiagas. Deja, vėlesniais tyrimais nustatyta, kad Martiniaceae šeimos augalai neišskiria virškinamųjų toksinų ir nepasisavina maisto medžiagų iš žuvusių gyvūnų. Taigi, dabar jie tiesiog vadinami „augalais-žudikais”, velnio augalais ir pan. Arba – pseudovabzdžiaėdžiais augalais.
Sistematinė šeimos padėtis: Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Magnolijūnai (Magnoliophyta), klasė – Magnolijainiai (Magnoliopsida), eilė – Notreliečiai (Lamiales), šeima – Martiniečiai (Martiniaceae).
Tai šiltų kraštų, atogrąžų augalai. Augalų lapai primena saulėgrąžų lapus. Patys augalai nedideli, retai išaugantys aukščiau metro, apaugę liaukiniais plaukeliais, išskiriančiais vabzdžiams toksinį skystį. Aromatingi, tačiau jų kvapas nėra malonus. Paplitę Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynuose.
Kai kurias rūšis vietiniai šių kraštų gyventojai naudojo kaip pluoštinius augalus, valgė jų sėklas.
Labiausiai žinomi šeimos atstovai – Ibicella lutea, Proboscidea parviflora.
Auginti juos nėra sunku. Dirvožemiui nėra reiklūs, dauginami sėklomis, kurios labai dekoratyvios, turinčios įspūdingus kabliukus, padedančius joms plisti. Laistomi gausiai. Stengiamasi suteikti maksimaliai ilgą vegetacijos periodą, taigi, mūsų sąlygomis daigus geriau išsiauginti šiltnamyje. Vieta saulėta (gali augt ir daliniame pavėsyje), apsaugota nuo vėjų, šilta.
Informacijos šaltiniai:
Jogaila Mackevičius