Nuo pačio ryto oras tikrai daugiau šiurpino, nei kėlė entuziazmą. Lietus pliaupė vos ne kaip iš kibiro. Vien pagalvojus apie šlapios aukštos žolės ir ir iškirstų krūmų rinkimą nenoromis nupurtydavo drebulys. Bet nieko nepadarysi, šiuo metų laiku sunku kažką prognozuoti oro atžvilgiu. Be to, sakoma, kad blogo oro nėra, yra tik netinkama apranga.

Tačiau atvykus į Šilėnus ir pamačius, kad dar pusė šimto entuziastų lietus neišgąsdino, iškart iš kažkur atsirado energijos. Tai – turbūt gausiausia talka iš visų iki šiol buvusių. Suskaičiavau net 52 dalyvius, įskaitant ir organizatorius. Ir visi jie entuziastingai geras keturias valandas tampė nupjautas nendres ir krūmynų šakutes į krūvas pelkės pakraštyje.

Kadangi organizatorių paskutinę minutę buvau paprašytas paimti keletą talkininkų iš mesto, į įvadinę dalį nespėjau. Todėl pasakojimas apie tai, ką gero pelkėje galima sutikti, liko praleistas. Atvykome, kai jau prasidėjo biomasės rinkimo ir išnešimo darbai.

Organizatoriai – Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas kartu su Neries regioniniu parku – puikiai pasirūpino, kad viskas vyktų sklandžiai. Ir ne tik užkandžius turiu mintyje. Jau iš vakaro fondo vyrai nušienavo dalį tvarkytinos teritorijos. Talkos dieną šienavimas ir krūmų kirtimas vyko toliau. Dalyviams beliko tik sunešioti nupjautą biomasę į pakraštį. Ją susmulkins ir pavers mulču Neries regioninio parko komanda.

Taip pat pakraštyje pastatytose pavėsinėse galima buvo apžiūrėti pelkininkystės produktų parodą.

Kaip visada tokiuose renginiuose laikas prabėgo labai greitai. Tikėsimės, daugiau jokios negandos nenutrauks šios šaunios tradicijos. Panašu, kad iš pavasario, pirmojo balandžio šeštadienio, šios talkos persikelia į rudenį – pirmąjį spalio savaitgalį.

Ir pabaigai – ne viena užfiksuota talkos akimirka.

Istorijos tęsinys

Jogaila Mackevičius