Prieš didžiąsias metų šventes, artėjant ne tik šventiniam maratonui, bet ir pasiruošimui jam, labai jau smalsu buvo aplankyti Šilėnų orchidėjų pelkę. Nors žiemą esu tenai buvęs, bet kažkaip įdomu buvo pamatyti, kaip ten viskas atrodo baltame fone po šių metų tikrai nemažos rudeninės talkos. Tad dieną prieš Kūčias, nuo pačio ryto ten ir nuvykau.
Oras buvo ramus, o pelkė skendėjo rūke. Sniegas buvo gerokai aptirpęs, vandeningas, bet pelkėje klampoti su guminiais buvo ganėtinai nesunku. Akį džiugino ir šen bei ten styrantys gegūnių bei skiautalūpių sėklojai. Žinoma, dvilapis purvuolis gausaus sniego buvo visiškai paslėptas ir, įtariu, priplotas prie žemės paviršiaus.
Pelkės sutvarkyto ploto vaizdas
Pratirpusi buvo ir „didžioji magistralė” – takas, kuriuo tampėme nukirstas nendres ir medelius iš pelkės į krūvas pakraštyje. Matyt išminkytoje pelkėje suaktyvėja biologiniai procesai ir išsiskiria daugiau šilumos, kuri sparčiau nutirpdo sniegą. Bet prasidėjus vegetacijai, atauganti augalija labai greitai paslėps šį taką. Iki orchidėjų žydėjimo neliks nė žymės.
Nutirpęs talkininkų ištryptas takas
Ne visų augalų antžeminės dalys buvo negyvos, kai kurie jų visai normaliai žaliavo ir šiomis sąlygomis.
Kažkam nesimeiga
Šios pelkės vanduo gana geležingas, ir dabar itin gerai matėsi rūdžių nuosėdos duburėliuose.
Pelkių rūda
Labai gaila, kad didžioji dalis suneštų nendrių ir šakų krūvų taip ir pasiliko nesutvarkytos. Nors Neries regioninis parkas buvo įsipareigojęs jas susmulkinti ir išvežti, ir net gi buvo pradėjęs tai daryti, deja šis darbas taip ir nebuvo baigtas. Nelabai tai gerai. Per žiemą nemaža dalis maisto medžiagų jau spės atsilaisvinti ir nutekėti atgal į pelkę, tad dalis talkininkų darbo bus padaryta veltui. Bet tikėkimės, kad parkas savo įsipareigojimus sugebės įvykdyti ir neleis visai suneštai biomasei grįžti atgal į pelkės medžiagų apykaitą.
Apsnigtos talkininkų suneštos nupjautos biomasės krūvos
Šiaip pelkėje šiuo metų laiku kažko labai įdomaus rasti sunku. Tiesiog gražūs, atpalaiduojantys, žiemiški vaizdai, ir tiek…
Jogaila Mackevičius
