Vaivorykštiniai (Byblidaceae) – monotipinė šeima, turinti tik vieną gentį – vaivorykštenį (Byblis). Pastarojoje, priklausomai nuo sistematinio požiūrio, yra suskaičiuojamos 6 ar 7 rūšis.  Šeima tikrai nedidelė, paplitusi daugiausia  Australijoje, sutinkama Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Indonezijos pietrytinėje dalyje.

Byblis liniflora piešinys. Šaltinis: Bailey, F. Manson. 1909. Comprehensive Catalogue of Queensland Plants. Fig. 145. (C) 2008 L.H. Bailey Hortorium, http://www.plantsystematics.org

Moksliniai pavadinimai: šeima Vaivorykšteniniai – Byblidaceae (Domin, 1922), gentis Vaivorykštenis – Byblis (Salisb, 1808). Mokslinio pavadinimo reikšmė kildinama iš graikų mitologijos, angliški (rainbow plant) ir lietuviški pavadinimai labiau atspindi paties augalo savybę spindėti visomis vaivorykštes spalvomis šviesai į jį krintant atitinkamu kampu.

Sistematinė padėtis: Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Magnolijūnai (Magnoliophyta), klasė – Magnolijainiai (Magnoliopsida), poklasis – Notreliažiedžiai (Lamiidae), eilė – Notreliečiai (Lamiales), šeima – Vaivorykšteniniai (Byblidaceae), gentis – Vaivorykštenis (Byblis Salisb).

Gaudyklės – lipnų skystį išskiriantys liaukiniai plaukeliai ant lapų ir stiebų. Šiuo atžvilgiu vaivorykšteniai identiški saulašarėms, rasotėms ir kitiems lipnią rasą išskiriantiems augalams-medžiotojams, turintiems pasyvias, nejudrias gaudykles.

Taigi, nors pagal gaudyklių tipą vaivorykštenis panašus į gavzdikiečiams priklausančias saulašares, giminystės ryšiais jis artimesnis tai pačiai notreliečių eilei priskiriamiems skendeniams.

Gentyje yra 7 rūšys (apsistokime ties ilgesniu jų sąrašu):

* Vandeninis vaivorykštenis (Byblis aquatica)
* Siauralapis vaivorykštenis (Byblis filifolia)
* Didysis vaivorykštenis (Byblis gigantea)
* Linažiedis vaivorykštenis (Byblis liniflora)
* Byblis rorida
* Byblis lamellata
* Byblis guehoi

Tai – vienmečiai ar daugiamečiai, nedideli (nuo 15 iki 70 cm ) žoliniai augalai, augantys užliejamose pievose, pelkėse, šlapynėse. Turi aiškiai išteikštą stiebą ir linijiškus, liaukiniais plaukeliais apaugusius lapus.

Pagal chromosomų skaičių ir augimo tipą visi vaivorykšteniai skirstomi į dvi grupes:

Byblis liniflora grupė turi 8 chromosomų haploidinį rinkinį. Joje yra tik vienmečiai augalai, kurie nuo sudygimo iki žydėjimo gyvena vos keletą mėnesių. Nepalankias sausromečio sąlygas pergyvena sėklos stadijoje. Paprastai šios grupės rūšių atstovai neišauga didesni nei pusė metro. Grupei priklauso rūšys: B. liniflora, B. rorida, B. filifolia ir B. aquatica. Visų šių rūšių chromosomų skaičius 2n=16, išskyrus tertaploidinę B. liniflora rūšį, kurios 2n=32.

Byblis gigantea grupei priklauso dvi rūšys B. gigantea ir B. lamellata. Šių rūšių haploidinis chromosomų skaičius yra 9. Tai – daugiamečiai augalai. Sausromečiu nudžiūna visa antžeminė augalo dalis, jis atželia kitą vegetacijos sezoną iš šaknyno.

Naujausia genties rūšis Byblis guehoi Lowrie & Conran atrasta ir aprašyta tik 2008 metais. Tai – nedidelis, kompaktišką kerą formuojantis tetraploidas.

Atrodo, kad šiuos augalus auginti nėra taip sudėtinga. Vienintelė problema – jie nepakenčia persodinimo. Tačiau visa kita agrotechnika jų atžvilgiu paprasta. Durpinis padidinto laidumo substratas, daug drėgmės vegetacijos ir visiška sausra poilsio metu, kuo daugiau šviesos ir šilumos, drėgnas oras vegetuojant, apsauga nuo vėjo. Tačiau dar neteko girdėti, kad Lietuvoje kas būtų šiuos augalus auginęs.

Pabandyti būtų verta. Pradėti gal vertėtų nuo vienmečių rūšių. Net Lietuvoje joms pakankamai ilgas šiltasis vegetacijos laikotarpis. Pasėję tokius augalus vasaros pradžioje, mes iki rudens spėtumėm jais pasidžiaugti, o rugsėjo mėnesį surinktos sėklos galėtų ramiai šilčiausioje buto vietoje sulaukti kitos vasaros.

Jau vien augalo pavadinimas daug ką pasako. Augalas, šviesai krintant tam tikru kampu, spinduliuoja kaip vaivorykštė, o žydi gana nemažais violetiniais žiedais. Tikiuosi, ir šis straipsnis kada nors bus papildytas Lietuvoje pražydusių vaivorykštenių nuotraukomis bei praktiniais pastebėjimais apie šių augalų auginimą mūsų krašte.

Informacijos šaltiniai:

  1. Жизнь растений, 5(2) tomas, Maskva, 1980, Ж60501-571/103(03)-80-4306021000;
  2. Wikipedia.

Jogaila Mackevičius