Praėjusių metų vasaros pabaigoje pristatėme naują Lietuvoje plintantį vabzdį – europinį maldininką (Mantis religiosa). Turbūt ne vienas juo susižavėjote ir bandysite ieškoti gamtoje. O ko ir kur ieškoti?

Maldininkai gyvena gerai įšylančiose pievose, miškų (ypač pušynų) pakraščiuose, juos galima rasti ir mažiau drėgmės turinčiose pelkėse. Svarbu – kuo šilčiau, tuo geriau.

Rudenį patelė padeda kiaušinius „supakuodama” juos į darinį, vadinamą ooteka, o pati žūva nuo šalčio. Ooteka – tai apsaugotų kiaušinėlių dėtis.  Taip maldininkai peržiemoja. Todėl jau nuo rudens iki vėlyvo pavasario galime rasti ant augalų pritvirtintas ootekas. Štai kaip jos atrodo.

Ooteka. Jolantos Rimšaitės nuotrauka

Ooteka. Jolantos Rimšaitės nuotrauka

Maždaug gegužės mėnesį iš jų išsirita maži maldininkai – nimfos. Juos pastebėti sunku, bet įmanoma. Nuo suaugėlių jie išoriškai iš principo skiriasi tik tuom, kad neturi sparnų. na, skiriasi ir atskirų kūno dalių proporcijos, bet tas netrukdo juose atpažinti maldininką.

Nimfos. Povilo Ivinskio nuotrauka

Nimfos. Povilo Ivinskio nuotrauka

Maldininkų jaunikliai aktyviai medžioja ir greitai auga, neriasi, kas kart vis dydžiu panašėja į suaugusiuosius.

Maldininkas "paauglys". Editos Vičkienės nuotrauka

Maldininkas „paauglys”. Editos Vičkienės nuotrauka

Galiausiai rugpjūčio pradžioje pasirodo subrendę suaugėliai.

Suaugęs maldininkas. Linos Baranauskienės nuotrauka

Suaugęs maldininkas. Linos Baranauskienės nuotrauka

Prisiminti nesunku: ootekos – iki gegužės pabaigos, mažyliai – iki rugpjūčio pradžios, suaugėliai – vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį.

Radom – fotografuojam, pasižymim koordinates, radimo vietos aprašymą, datą,  ir visą šią informaciją siunčiame tiesiai mokslininkams elektroniniu paštu entlab[eta]gmail.com, arba sudalyvaujame „Maldininkų iššūkyje”. Ačiū!

Parengė Jogaila Mackevičius