Ši svetainė apie labai savitą augalų grupę – vabzdžiaėdžius augalus. Jų rūšis, sandarą, gyvenimo būdą, fiziologiją, auginimą…

Vabzdžiaėdžiai augalai – tai mokslininkų teoriškai išskirta žiedinių augalų grupė, kuriai priklauso rūšys, sugebančios „pagauti” gyvūnus, juos suvirškinti ir pasisavinti maisto medžiagas.

Nuo gyvūnų šis mitybos būdas skiriasi tuo, kad vabzdžiaėdžiai augalai pasisavina tik medžiagas, bet ne energiją.

Šie augalai priklauso skirtingoms sistematinėms grupėms, išsivystė skirtingais aukštesniųjų augalų evoliucijos etapais, yra skirtingose savo evoliucijos stadijose, turi skirtingų tipų grobio viliojimo, gaudymo ir suvirškinimo mechanizmus.

Dažniausiai aptinkami pelkėtose vietovėse arba kalnuotose atodangose, kur dirvožemis labai neturtingas maisto medžiagomis.

coverVisi vabzdžiaėdžiai augalai pirmiausia sistematikų skirstomi į dvi stambias kategorijas: tikrieji vabzdžiaėdžiai (toliau juos visur vadinsime tiesiog „vabzdžiaėdžiais”) ir pseudo-vabzdžiaėdžiai. Pirmosios kategorijos atstovai turi visus grupei būdingus požymius – jie pagauna auką, ją suvirškina ir pasisavina maisto medžiagas. Antrosios kategorijos augalai evoliucijos eigoje pažengė tik tiek, kad sugeba auką pagauti, kartais suvirškinti, tačiau maisto medžiagų pasisavinti dar nesugeba.

Tikriesiems vabzdžiaėdžiams mokslininkai priskiria apie 630 augalų rūšių, pseudo-vabzdžiaėdžiams – apie 300. Taigi rūšių yra pakankamai daug, kad lengvai pasiklystum jų įvairovėje.

Jei jau esate susipažinę su šia augalų grupe, auginę juos, tyrinėję ir turite ką pasakyti kitiems – visada prašom – jūsų pastebėjimai, straipsniai ar nuotraukos gali būti patalpinti čia, šioje svetainėje. Juos galės pamatyti, su jais susipažinti ir kiti skaitytojai, besidomintys vabzdžiaėdžiais augalais. Norėdami parašyti straipsnį, galite pasinaudoti rekomendacijomis straipsnių autoriams. Informaciją prašome siųsti elektroniniu paštu [email protected].

Svetainė, įkurta 2010 metų gegužės 4 dieną, apie 2018 metus daugiau mažiau užpildė vabzdžiaėdžių augalų dalį – sistematiką, ekologiją, auginimą ir t.t. Tada pradėjome „dairytis į šalis”, į augalus, neretai augančius kartu (ir ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pasaulyje) – orchidėjas, paparčius, bromelijinius ir kt., daugiau dėmesio skirti Lietuvos augalams, jų paplitimui, priežiūrai ir išsaugojimui. Todėl dabar skaitytojas gali rasti nemažai informacijos ir apie kitus floros atstovus, žygius bei ekspedicijas, aplinkotvarkos talkas.

Nuoširdžiai Jūsų,
Jogaila Mackevičius

Dr. Jolantos Rimšaitės nuotrauka (2007)
Svetainės logotipo autorius Jonas Sutkus (2011)
________________________________________________________________________________

Kaliforninė darlingtojina – Darlingtonia californica – Kobros lelija