Praeiti metai Neries regioniniam parkui buvo atradimų metai. Čia surasta miškinė plikaplaiskė, trumpalapis skiautalūpis – orchidėjos, kurios nebuvo fiksuotos parko teritorijoje. Trumpalapio skiautalūpio pasirodė, kad yra visa nemažai, jis ne tik išsibarstęs Neries raguvose, bet ir auga Dūkštų ąžuolyne. Nelengvai apeinamos, bet labai gražios vietos.
Kadangi šiose vietose lankausi gana dažnai, pastebėjau ryšį tarp keleto rūšių: trumpalapis skiautalūpis, tuščiaviduris rūtenis ir vyriškoji gegužraibė čia mėgsta būti kartu. Nors tiesioginių sąsajų pamatyti būtų sunku, greičiausiai tai įtakoja molingas dirvožemis, tinkama jo sudėtis ir ir mikroflora. Taip pat kartu sutinkama, ir labai gausiai, blakstienotoji viksva (Carex pilosa), neretai kažkur netoliese, bet jau smėlingesnėse, saulėtesnėse vietose sutinkamas ir melsvasis gencijonas.
Blakstienotoji viksva
Beliko šią hipotezę patikrinti. Išskyrus viksvą, visos kitos trys rūšis geriausiai pastebimos jų žydėjimo metu. O žydi jos skirtinga: pirmieji balandyje pradeda rūteniai, gegužės mėnesį pražysta vyriškosios gegužraibės, o trumpalapiai skiautalūpiai kviečia apsilankyti jau rugpjūtį.
Šį pavasarį sušlubavusi sveikata kiek pakoregavo planus padaryt keletą pilnų raguvų ir ąžuolyno monitoringų, bet bent jau tuščiavidurius rūtenius pavyko aptikti naujose vietose. Ir gana nemažais kiekiais.
Snieginga žiema net gi nevisus trumpalapių skiautalūpių sėklojus sugebėjo prilenkti prie žemės. Kai kurie jų užtikrintai styrojo tarp viksvų.
Ir visa tai žibučių, geltonžiedžių ir baltažiedžių plukių, vištapienių, žvynašaknių fone. Lydėjo sėkmė – aptikome ir albinosinę gegužinę žvynašaknę. Tai – trečioji vieta, kurioje šį augalą esu matęs.
Keletas visos „radinių kompanijos” nuotraukų:
Na, ir žinoma – kaip gi be jų – jau lapus kelia invaziniai Sosnovskio barščiai. Tikrai didelė šių ekosistemų „rykštė”, kol kas pasirodanti tik jų pakraščiuose, bet pamažu besiskverbianti vidun.
Jogaila Mackevičius
