Tarptautinės pelkių dienos, minimos kasmet vasario 2 dieną, renginių sąrašas netrumpėja. Daug jų saugomose teritorijos, tačiau šią dieną mini ir kitos organizacijos, įmonės. Musėkautas.lt taip pat kasmet stengiasi ją paminėti. Šiemet vėl ėjome į žygį Labanore. Ačiū Andriejui Gaidamavičiui, pasiūliusiam puikų aštuonių kilometrų žiedinį maršrutą Vidugiris-Vilkasalė-Vidugiris.
Oro sąlygos nelepino, ryte išvažiuojant iš Vilniaus spaudė -22ºC šaltukas, tačiau diena buvo graži ir be vėjo. Daugelis planavusių prisijungti prie žygio, dėl žemos temperatūros atsisakė šios minties.
Kadangi Labanorą pasiekėm ne respublikiniais keliais, vietomis buvo slidoka. Nors keliai nuvalyti kruopščiai, bet mažokai paberta druskos bei smėlio. Automobilius palikome gerai nuvalytoje Vidugirio autobusų stotelėje taip, kad netrukdytų visuomeniniam transportui.
Maršrutas buvo suplanuotas miško keliukais tarp pelkių ir ežerų. Vietomis jie buvo pravažiuoti, vietomis teko ir per švarų sniegą pabristi.
Vos pradėję eiti, kairėje pusėje palikome bevardę šlapynę. Toliau, jau dešinėje pusėje, pro medžius matėsi Bežuvis ežeras, apsuptas Bežuvio raisto. Kelionės pradžioje čia neužsukome.
Dar toliau, taip pat dešinėje priėjome Lydekį ir Lydekėlį – nedidelės pelkutės jungiamus ežerus. Ir tai buvo pirmoji pelkutė, po kurią pabraidžiojom.
Paskui „lydekius” sekė iš eilės net du Ešeriniai (labai dažnas ežero vardas Labanore). Tarp pirmojo, didesnio Ešerinio ir Lydekėlio, dešinėje kažkur praėjom Samanykščio pelkę.
Ir pusė maršruto, priėjus Vilkasalę, buvo įveikta. Tada ant antrojo, mažesnio Ešerinio ledo užkirtome lašinių su duona – privalomas žiemos žygių akcentas.
Anrrojoje dalyje – tik vienas ežeras – Samanis su Samanio pelkute. Ir vėl priėjome Bežuvį. Čia komanda išsiskyrė: aš kiek paėjęs pelkės pakraščiu, baigiau žygį keliuku, o mano pakeleiviai kirto Bežuvio pelkę, ežerą ir kiek sutrumpino maršrutą.
Visas žygis buvo Čiulų miške. Maršrute saugomų rūšių registruota nedaug. Tik ežerinė slepišerė ir smilgyninis gvazdikas. Nors legendos byloja, kad čia gali būti ir laksvų, purvuolių…
Nedidelis kelionės fotoreportažas:
Taip jau sutapo, kad mūsų žygis buvo pirmą vasario savaitgalį, kada minima kita šventė – Pasaulinė cepelinų diena. Ta proga Mindūnuose, kavinėje „Vilkasalė” užsisakėme iš anksto cepelinų. Bet buvome taip išalkę, kad net p[amiršome asmenukes bei patiekalų nuotraukas. Teko prašyti DI, kad padėtų iliustruoti šią žygio pabaigą. Manau, jis susitvarkė labai net gi neblogai…
Jogaila Mackevičius
Mindaugo Rylos, Giedriaus Gervio, Jogailos Mackevičiaus nuotraukos
