Kiekvienais metais vasario 2 dieną minima Pasaulinė pelkių diena. Šiuo laikotarpiu organizuojami įvairūs renginiai, skirti atkreipti visuomenės dėmesį į šių ekosistemų svarbą.

Lietuvoje kasmet ji pažymima labai įvairiai, pavyzdžiui, 2019 metais renginių buvo kaip niekad daug, kitais metais – kukliau. Musekautas.lt nuo 2013-ųjų beveik kasmet, išskyrus 2014 ir 2015 metus,  organizuodavo virtualią parodą „Akivaras”, kuri šiemet, kaip niekad didelė. Ir ne tik virtualiai pažymėdavome šią dieną. Buvo organizuojami didesni ar mažesni žygiai, ekskursijos į Čepkelius, Kernavo telmologinį draustinį, Varnikų pažintinį taką, ir kitas užpelkėjusias vietas. Pasaulinės pelkių dienos proga svetainė ne kartą yra sulaukusi ir svečių, tokių kaip Tarptautinė vabzdžiaėdžių augalų draugija.

Šiemet kažkaip taip jau sutapo, kad du veiksniai – karantinias ir stiprus snygis – sutrukdė ne virtualiai, o realiai „pabendrauti” su pelkėmis.

Dėl karantino viskas aišku. Griežti judėjimo tarp savivaldybių apribojimai, draudimai būriuotis padaro grupines išvykas į pelkes neįmanomas.

O dėl stipraus snygio susidaręs storas sniego sluoksnis daro apsilankymus pelkėse pavojingais. Purus sulipęs sniegas užkloja visą paviršių. Pelkės – labai inertiška sistema, sugebanti sukaupti nemažai šilumos savyje, gyvybiniai procesai jose  gali nenutrūkti ir per didžiausius šalčius. Sniegas labai gerai gali paslėpti įvairiausias drėgnesnes pavojingas vietas – kanalus, akivarus, balas. Net ir einant pažintiniu lentų taku, galima nesunkiai išsisukt koją kokiame plyšyje ar ant apledėjimo. Tad panašu, kad daugumai teks šią pelkių dieną atšvęsti virtualiai.

Bandanti po sniegu pasislėpti šlapynė

Bandanti po sniegu pasislėpti šlapynė

Todėl dar kartą norėčiau visus pakviest pasižvalgyti po virtualią parodą „Akivaras’2021”.

Na, o tiems, kam vis tik pavyks ištrūkti į gamtą savo savivaldybės ribose, noriu pasiūlyti vieną, bent jau man visai naują, ir gana azartišką užsiėmimą – žieminę gegužraibinių augalų paiešką.

Kaip žinia, vabzdžiaėdžiai Lietuvoje žiemos metu drausmingai eina ilsėtis ir slepiasi. Saulašarės ir tuklės suformuoja žieminius pumpurus ir pasislepia tarp kitų augalų, skendeniai ir aldrūnė sudaro turionus, pasislėpdami vandens telkinio dugne. Net ir labai norėdami jų mes nerasime.

O štai nužydėjusios orchidėjos, išbarsčiusios sėklas, gali išdidžiai „iškėlusios galvas” prastovėti sniege iki pavasario. Taip net gi galima naujas jų augimvietes atrasti.

Pelkių dienos proga man pasisekė net du kartus – pirmiausia, pelkė yra už kilometro nuo namų ir toje pačioje savivaldybėje. Tad nusprendžiau ta proga paieškoti gegužraibinių augalų sniege. Čia pasisekė antrą kartą – atradau juos net du: baltijinę arba raudonąją gegūnę ir pelkinį skiautalūpį.

Gegūnė

Baltiinė arba raudonoji gegūnė

Skiautalūpis

Pelkinis skiautalūpis

Tokiam fotografavimui reiktų pasiruošti. Kažkuo reikia atsikasti sniegą ties foto objektu ir patogiai įsitaisyti, pasiklojus ką nors po keliais.

Pusnyse

Tinkamas pasiruošimas yra svarbu…

Tiesą pasakius, azartas ne mažesnis, nei ieškant šių augalų vasarą. Juolab, kad tikimybė kažką rasti tikrai gerokai mažesnė – orchidėjos nepasižymi atsparumu fiziniam poveikiui, sniegas jas palaužia vienas pirmųjų.

Balti apsnigti pelkės toliai ir vienišos orchidėjos sniege…

Smagios ir kūrybingos Pasaulinės pelkių dienos!

Jogaila Mackevičius