Netolimi saulašarių giminaičiai – rasotiniai (Drosophyllaceae) dar visai nesenai buvo priskiriami saulašarinių (Droseraceae) šeimai. Šį priskyrimą lėmė pirmiausia fiziologinis medžiojimo mechanizmo panašumas. Ir saulašarės, ir rasorės išskiria lipnų skystį ant neilgų liaukinių plaukelių, kuriais nusėtas visas šių augalų lapų paviršius.

Tačiau po detalesnės analizės 1989 metais nutarta išskirti monotipinę gentį Drosophyllum į atskirą monotipinę Drosophylaceae šeimą.  Šeimoje – tik viena rūšis. Tai luzitaninė rasotėDrosophyllum lusitanicum (L.) Link.

Sistematinė šeimos atstovo padėtis: Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Magnolijūnai (Magnoliophyta), klasė – Magnolijainiai (Magnoliopsida), poklasis – Dilenijažiedžiai  (Dileniidae), eilė – Gvazdikiečiai (Cariophyllales), šeima – Rasotiniai (Drosophyllaceae Chrtek, Slavikova & Studnicka, 1989), gentis – Rasotė (Drosophyllum Link), rūšis – Luzitaninė rasotė (Drosophyllum lusitanicum (L.) Link).

Kadangi pirmasis augalą buvo aprašęs K. Linėjus, tai moksliniame pavadinime yra likę jo inicialai (L.), tačiau po įvairiausių sistematinių pertvarkų, tiek rūšies, tiek šeimos pavadinimuose yra ir naujų mokslininkų inicialų (Link, Chrtek, Slavikova, Studnicka).

Luzitaninės rasotės arealas nėra didelis, šiek tiek susiskaidęs. Ji paplitusi Ispanijoje, Portugalijoje ir Maroke, augimvietės koncentruojasi Europos pietvakariuose – Afrikos šiaurėje. Dar šis augalas vadinamas „Portugalijos saulašare”.

Luzitaninė rasotė kaip labai nedaugelis vabzdžiaėdžių augalų prisitaikęs augti sausringose vietose. Augimo forma – nedideli, medėjantys krūmokšniai. Ant pailgų lapų išsidėstę daug liaukinių plaukelių su tirštu vabzdžius viloiojančiu ir juos virškinančiu skysčiu. Liaukinių plaukelių yra net gi išorinėse žiedo dalyse – ant taurėlapių, žiedkočio. Žiedai geltoni, apie 4 cm skersmens, susiteklę į šluotelės tipo žiedynus. Žydi anksti pavasarį. Sėklos turi standžią luobel (daiginimą paspartina skarifikacija).

Šviesiose šiltose patalpose šis augalas gali būti nesunkiai auginamas ir dirbtinėmis sąlygomis. Jis tikrai nesunkiai prisitaikys prie sauso patalpų oro žiemos metu, tačiau būtina pasirūpinti papildomu apšvietimu tamsiuoju metų laiku.  Kol kas Lietuvoje vabzdžiaėdžių augalų augintojų tarpe luzitaninė rasotė nėra dažnas egzempliorius. Ir šiame straipsnyje pateikta informacija yra tik literatūros šaltinių analizė. Tačiau tikiuosi, ateityje pavyks pasidalinti ir praktiniais patarimais…

Informacijos šaltiniai:

  1. Жизнь растений, 5(1) tomas, Maskva, 1980, Ж60501-571/103(03)-80-4306021000;
  2. James Pietropaolo, Carnivorous plants of the world, Honk Kong, 1986, ISBN 3-88192-356-7;
  3. Wikipedia;
  4. International Carnivorous Plant Society;
  5. Jan Flísek & Kamil Pásek, The Portuguese Sundew (Drosophyllum lusitanicum Link.) in nature and cultivation.

Jogaila Mackevičius