Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Širdingai sveikiname visus su Pasauline vabzdžiaėdžių augalų diena! Kiekvienam jų augintojui tai turbūt – didelė šventė. Gaila tik, kad kaip ir Tarptautinės pelkių dienos atveju, taip ir ši diena yra švenčiama tada, kai Lietuvoje vabzdžiaėdžių augalų buveinės – pelkės – tiktai pradeda busti. Šiemet šventės proga tepasirodė tik pirmos nedrąsios saulašarės.

Visa šventimo iniciatyva – Tarptautinės vabzdžiaėdžių augalų draugijos rankose. Tradiciškai nuo pasaulinio karantino laikų tai – internetinis renginys, nesunkiai pasiekiamas visiems planetos vabzdžiaėdžių augalų entuziastams. Renginio nuorodą socialiniuose tinkluose galite rasti čia. Renginio metu kas valandą paskelbiamas naujas vaizdo įrašas kokia nors tema. Ilgainiui susidaro gana įspūdingas ir informatyvus vaizdo grojaraštis. Kviečiame užsukti!

Ir nors ši diena švenčiama trečiadienį, darbo dieną, net neabejojame, kad jau ateinantį savaitgalį daugelis jūsų suskubs paieškoti bundančių saulašarių Lietuvos pelkėse! Sėkmės paieškose!

Nubudusi saulašarė, Viliaus Kairio nuotrauka

Linkime, kad ne tik šią dieną, bet ir visus metus, vabzdžiaėdžiai augalai būtų džiuginantys jūsų palydovai ir draugai!

Nežinau, ar čia džiaugtis, ar nelabai, bet sezoniškumas mūsų krašte gamtininkams yra tikras iššūkis. Pavasarį atsibudusi gamta labai skuba per mažiau nei pusmetį viską suspėt ir vėl susiruošti žiemos miegui. Tada tiesiog nebespėji visko aplėkti, visko pamatyti. Bet štai ateina šaltasis metų laikas, gamta įminga, ir prasideda liūdnos,  nuobodžios dienos.

Bet yra, nors ir nedaug, augalų, kurių galime ieškoti ir žiemos metu. Vieni tokių – ištisus metus žaliuojančios kalnarūtės, nedideli kalnų papartėliai, čia prisitaikę augti sau pažįstamose augimvietėse. Kalnarūtes įprastai galime aptikti ant mūrinių ir akmeninių tvorų, taigi didžiausia tikimybė jas sutikti – senų kapinių akmeninės tvoros, senų malūnų, dvarų griuvėsiai.

Turime tris rūšis: šerinę (Asplenium trichomanes), mūrinę (Asplenium ruta-muraria) ir žaliąją (Asplenium viride) kalnarūtę. Kiekvienos rūšies – tik po kelias augimvietes, dažnai nutolusias viena nuo kitos ko ne per šimtą kilometrų. Skaityti toliau…

Šiandien, paskutiniąją kovo mėnesio dieną, po Šilėnų žemapelkę (Vilniaus r.) smagiai pabiro talkininkai, kuriuos bendrai veiklai suvienijo Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas ir Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Neries Regioninis Parkas. Nepabūgę lietingo oro į pelkę atvyko talkininkai iš tarptautinės įmonės Dentsu skyriaus mūsų šalyje – Dentsu Lithuania.

Paplušėję gerą pusdienį atvėrėme krūmais ir nendrėmis beužaugančios žemapelkės, garsėjančios „Orchidėjų pelkės” vardu, dalį – ko ne visą hektarą. Tai labiausiai pradžiugins saulės spindulius mėgstančius ir pamažėle po žiemos miego bundančius mūsų krašto gegužraibinius augalus, liaudiškai vadinamus „lietuviškosiomis orchidėjomis”. Skaityti toliau…

Šiais metais Pasaulinę pelkių dieną atšvenčiau kaip niekad aktyviai. Šventinis buvo visas savaitgalis. Pirmiausia, šeštadienį pavyko sudalyvauti Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo bei Gražutės regioninio parko organizuotame renginyje Zarasų krašte. O sekmadienį, vasario 5 dieną, susiorganizavome „uždarą vakarėlį” – ekskursiją po Snieginio telmologinį draustinį su Andrejumi Gaidamavičiumi.

Tikrai neturiu tikslo čia perpasakoti visų gido pasakojimų, bet pamatėme ir išgirdome daug. Ir pažiūrėjome į žiemos miegu apsimestinai miegantį skruzdėlyną, ir paragavome islandinės kerpenos, ir po sniegu paieškojome alpinės šiurės. Skaityti toliau…

Tarptautinės pelkių dienos data yra fiksuota, todėl neretai ji išpuola savaitės viduryje. Tada patys nekantriausi švenčia savaitgalį prieš, būna ir sugebančių atšvęsti savaitės viduryje – tada, kada šventės išpuola, bet dauguma renginius organizuoja savaitgalį po, ir dar atsiranda bent keletas tokių, kurie šventę nusikelia dar vienai savaitei. Taigi, beveik visada būna trys šventiniai savaitgaliai.

Jau ne pirmus metus bandau prieš pelkių dieną surinkti visus renginius ir pasidalinti šia informacija su skaitytojais. Atrodytų, paprasta užduotis. Išsiunti paklausimus, sulauki atsakymų, apibendrini – ir informacija paruošta. Bet realybėje tai kiek kebliau. Ne visi, oi ne visi atsiunčia tą informaciją. Tada tenka naršyti po socialinius tinklus ir gaudyti kiekvieną renginį. Bet galiausiai šios paieškos baigiasi ir renginiai vienas po kito „sugula” į vieną pranešimą. Taip buvo ir šiemet.

Tada skaitytojams belieka tik išsirinkti arčiausiai savęs ar labiausiai suintrigavusį kvietimą…

Šiemet papasakosiu apie du tokius renginius, kuriuose teko sudalyvauti. Pirmasis – Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo bei Gražutės regioninio parko organizuota šventė Zarasų krašte, antrasis – Musekautas.lt ir draugų žygis Snieginio telmologiniame draustinyje. Taigi, pradėkime nuo pirmojo… Skaityti toliau…

Pelkių praėjusiais metais buvo išties nemažai – Šilėnų, Ilgio, Barkuškio, Praviršulio tyrelio, Baltosios Vokės, Vyžuonų, Plomėnų ir kitos. O kur dar bevardžiai pelkiniai užkampiai, tokie kaip šalia Eglinės kaimo ir į juos panašūs…

Ir ne tik pasiklaidžiojimų po jas būta, bet ir tvarkymo talkų. Ačiū visiems pelkinėjimo ir talkų bendražygiams – jūs išties nuostabi kompanija!

Tikiuosi, kad ir šiais metais pelkinė žygių dalis bus ne mažesnė.

Su Tarptautine pelkių diena! Linkiu smagiai ją atšvęsti!

Nuoširdžiai jūsų,
Jogaila Mackevičius


Tarptautinės pelkių dienos renginių Lietuvoje sąrašas

Pelkių diena Zarasų krašte

Pelkių dienos žygis į Snieginio telmologinį draustinį

2023 metų organizmai:

  • Pilkasis kiškis (Lepus europaeus),
  • Garbanotasis kiminas (Sphagnum squarrosum),
  • Kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa),
  • Baltasis gandras (Ciconia ciconia),
  • Raudonasis auksabaravykis (Aureoboletus projectellus),
  • Stačioji žemenė (Sagina nodosa),
  • Medicininė dėlė (Hirudo medicinalis),
  • Šiaurinė linėja (Linnaea borealis),
  • Juostuotasis margašoklis (Marpissa radiata),
  • Vėgėlė (Lota lota)

2023 metų buveinė: Kerpiniai pušynai.

Informacijos šaltinis