Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Paprastos visuomeninės gamtotvarkos iniciatyvos pastaruoju metu darosi vis populiaresnės. Kartais tiesiog susirenka draugai ir pasitvarko kokiame nedideliame daugiau ar mažiau unikaliame gamtos lopinėlyje. Taip nusprendėme palydėti 2024 metus Plomėnų pelkėje ir šiek tiek apmažinti šviesą stelbiančių pušaičių kiekį dėmėtosios gegūnės augavietėje. Be jos čia dar galima rasti liekninį beržą, karališkąją glindę bei kitas orchidėjų rūšis. Pradėti neskubėjome, švinta dabar vėlai. O kai kuriems „vakarėlio” dalyviams ir kelias ne toks jau artimas. Bet dirbome faktiškai iki sutemų.

Po to mėsa ant grilio ir tikrai karališkos vaišės.

Metų palydų akimirkos: Skaityti toliau…

Prieš mano akis dvi naujos knygos. Abi apie Europos orchidėjas. Abi išleistos vienu metu, t.y. ne tik šiais metais, bet ir praktiškai tą patį mėnesį. Bet orchidėjų sistematika tokia skirtinga, kad net pyktis ima. Negi tie autoriai negali tarpusavyje susitarti? Juk netoli – vieni iš Olandijos, kiti iš Danijos. Bet ne, kažkokia nesveika konkurencija tarp tų orchidologų, kad kiekvienais metais nusipirkus naują knygą apie Europos orchidėjas – tų pačių rūšių vis kiti pavadinimai… Šiemet vieną išleido K.Kreutz, kurio knyga apėmė ne tik Europos, bet ir Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos orchidėjas, todėl joje keli tūkstančiai taksonų, o knygos puslapių irgi virš 1000. Sunki, su tokia galima jau ir botaninį nužudymą padaryt. Antra knyga išleista karališkojo botanikos sodo KEW. Autoriai trys (R.Kuhl, H.Pedersen, Ph.Cribb). Knyga plonesnė, tik 450 psl., apima Europos ir viso Viduržemio regiono orchidėjas. Pirmoje knygoje priskaldyta labai daug naujų rūšių, o antroje labai daug rūšių sujungta, todėl taip skiriasi ir knygų apimtis. Žemiau padariau apžvalgą, kas naujo orchidėjų pasauly pagal dvi knygas, kurių viršelius matote. Toliau sutrumpintai knygas vadinsiu „Kreutz” ir „Kew”.

Skaityti toliau…

Kvapusis plauretis (Gymnadenia odoratissima) – vienas rečiausių gegužraibinių šeimos augalų Lietuvoje. Tačiau gali būti, kad ne už kalnų ta diena, kai kvapiojo plaurečio ir visai nebeišvysime ir Sartų regioniniame parke, bene vienintelėje Lietuvoje likusioje jo augavietėje. Deja, bet tokias liūdnas mintis kelia 17 metų trunkantys šio reto augalo stebėjimų duomenys. Nors Sartų regioniniame parke gyvuojanti subpopuliacija niekada nebuvo gausi (daugiausia stebėta 17 žydinčių augalų), tendencija labai aiški – pastaruosius 7 metus pražįsta vos po 1–4 plaurečiai.

Mažėja ne tik žydinčių augalų skaičius, bet blogėja ir jų morfologiniai rodikliai: kvapieji plaurečiai išauga mažesni, jų žiedynai vis kuklesni, turintys mažiau žiedų. Pavyzdžiui, iki 2016 m. plaurečiai vidutiniškai išaugdavo aukštesni nei 40 cm (visų laikų rekordas – net 66 cm), o jau vėliau išaugantys augalai nesiekė ir 35 cm. Pastaruosius kelerius metus trumpesniuose žiedynuose būna mažiau nei 30 žiedų, kai tuo tarpu ankstesniais metais vidutiniškai suskaičiuodavome daugiau kaip po 40 (yra buvę net 92!).

Gaila, tačiau kasmet šienauti augavietę ir išvežti nupjautą biomasę greičiausiai jau nebepakanka, vien ši priemonė negali užtikrinti geros rūšies būklės. Labai svarbu pritaikyti ir dirbtines populiacijos atkūrimo priemones. 2024 m. patvirtintoje naujoje Sartų regioninio parko planavimo schemoje yra numatyta inicijuoti kvapiojo plaurečio populiacijos atkūrimui reikalingų priemonių nustatymą ir jų įgyvendinimą. Belieka tikėtis, kad šiame planavimo dokumente išskirtinai paminėta būtinybė atkurti kvapiojo plaurečio populiaciją padės pritraukti ir atitinkamus finansinius išteklius.

Daiva Norkūnienė
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos
Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistė (ekologė, Sartų RP)

Trumpoje balandžio mėnesio pabaigos kelionėje į Budapeštą apsilankyti Vengrijos nacionalinėje bonsų parodoje iš pradžių net neplanavau jokių „orchidėjinių žygių”. Tačiau kaip ne retai nutinka, pagelbėjo draugai, atsiuntę vienas Orchis purpurea augavietės koordinates pačiame Budapešte. Tai kaip  gi nesusigundysi…

Aprašyti įspūdžių iškart neturėjau kada. Bet tai gal ir į naudą – prisiminti nuostabią kelionę po pusmečio yra beveik (beveik!) tas pats, kas joje dar kartą pabuvoti. Ir kaip jau nekartą sakiau, kad „geriausiai pasakoje vaizdas”, todėl vietoj žodžių įkelsiu daugiau nuotraukų ar vaizdo įrašų.

Ankstyvą vienintelės viešnagės dienos rytą, iškart po pusryčių išsiregistravęs iš viešbučio, išsikviečiau Bolt pavežėjus, kurie mane privežė faktiškai prie pat tikslo. Beliko įkalne įveikti 80 metrų ir atsidūriau gausioje orchidėjų augimvietėje. Panašu, kad tai buvo senos sodybos vieta, virtusi šiukšlynu ją nugriovus.

Skaityti toliau…

2024 m. gruodžio „Carnivorous Plant Newsletter“ numeris buvo išsiųstas ICPS draugijos nariams. Šio numerio PDF yra pasiekiamas visiems nariams adresu https://icps.clubexpress.com/.

53 tomo, 4 numerio turinys, 2024 m. gruodis:

  • An updated nomenclatural conspectus of infrageneric names in Pinguicula— Juan Carlos Zamora and Andreas Fleischmann
  • The action phenomenon of Drosera scorpioides Planch — Miloslav Studnička
  • Finding every described sundew in the Western Cape, South Africa — Boaz Ng
  • Marauding of carnivorous plants in a suburban environment — Donna Garrou
  • New cultivars — Joel Eduardo Vidal and Vincenzo Castellaneta
  • ICPS membership fee schedule — Richard Nunn

Buvo spausdinimo problema su Zamora & Fleischmann straipsniu, kuriame trūksta kai kurių tekstų. Tačiau sekdami šią nuorodą, galite atsisiųsti teisingą straipsnio versiją:

https://cpn.carnivorousplants.org/articles/CPNv53n4p160_184.pdf

Jei jūsų narystė turėtų būti atnaujinta per artimiausius kelis mėnesius, galite norėti atnaujinti ją prieš 2025 m. sausio 1 d., nes po to kaina padidės 5 JAV doleriais per metus daugeliui narystės kategorijų. Šis padidėjimas yra būtinas, kad padengtume mūsų padidėjusias veiklos išlaidas. Narystės pajamos nėra naudojamos aplinkosaugos ir švietimo dotacijoms. Dėkojame dosniems rėmėjams, kurie leido ICPS prisidėti prie šių veiklų su vabzdžiaėdžiais augalais.

John Brittnacher, ICPS

Kartais ne visada pavyksta laiku papasakoti įspūdžius, nors fotoakimirkų susikaupia nemažai. Pabandysim užtaisyti šias 2023/2024 metų spragas.

 

Saulėtą spalio 5-osios šeštadienį, jaukus talkininkų būrys, sukviestas Neries regioninis parkas kolektyvo, susirinko į greta Vilniaus esančią Šilėnų pelkę tam, kad padėtų atsigauti šarmingų žemapelkių buveinėms, kurios vasaros pradžioje džiugins lankytojus gegužraibinių augalų, liaudiškai vadinamų lietuviškosiomis orchidėjomis, žiedų gausa.

Skaityti toliau…