Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Geras pavyzdys dažnai užkrečiamas. Mindaugas Ryla pasidalino savo plaurečių laukymės tvarkymo nuotraukomis su visais paaiškinimais, koks svarbus yra orchidiniams augalams augalinės dangos šalinimas. Ir jei anksčiau tą atlikdavo karvės, dabar reikia pasirūpinti mums patiems…

Artimiausios mano laukinės orchidėjos – plačialapiai skiautalūpiai – iškart už pietinės sklypo tvoros. Kaip jie čia atsirado, jau kita istorija, šiandien apie tai nesiplėsiu. Iškirstame šabakštyne susiformavo pievelė su žemuogėmis. Maždaug 10×3 metrų plotelyje gana saulėta, tik vidurdienį būdavo retų senų pušų metamas pavėsis. Bet ilgainiui keli palikti beržiukai nepastebėtai suaugo į didelius beržus, ir pavėsis „sustiprėjo“. Reikėtų tuos beržus „išimt“, bet tiek su tuom rūpesčio…

Tačiau tai netrukdo čia augti plačialapiams skiautalūpiams. Skaityti toliau…

Kiekvienas augalų mylėtojas žino, kad ne tik svetainėse galima rasti vertingų patarimų. Gerokai dosniau juos dalina (tiksliau – dalino)  diskusijų forumai, kurie dar prieš dešimtmetį buvo labai populiarūs. Čia ne tik buvo dalinamasi pasiekimais, patariama, kaip auginti įvairiausius augalus, bet ir virė tikras bendruomeninis gyvenimas – buvo organizuojami renginiai, virė net ir intrigos… Deja, pastaraisiais metais visi persikraustėme į didžiuosius socialinius tinklus, o forumai užgeso vienas po kito.

Neišimtis ir nuo 2011 metų rugpjūčio veikęs „Akivaro“ forumas . Per šį dešimtmetį jis labai aktyviai „kunkuliavo“ gal kokius penkeris metus. Vėliau, kaip ir kiti jo draugai, pamažu nutilo.

Bėdos po vieną nevaikšto. Laiku neatnaujinta forumo programinė įranga visai paseno, ir šiuolaikinėje internetinėje aplinkoje nebegali atvaizduoti forumo korektiškai. O atnaujinti jos dėl kūrėjų neįžvalgumo ir žinovų nebuvimo jau nebeįmanoma. Taigi, pasitelkus specializuotas programas, forumas buvo paverstas svetaine. Atrodo viskas taip pat, tik neveikia kai kurios „tolimosios“ nuorodos, nėra paieškos ir, deja, nebegalima bendrauti.

Bet, manau, aktyviai ieškantys patarimų, čia susigaudys nesunkiai. Įdomių paieškų!

Forumas „Akivaras“ 2011 m. rugpjūčio 17 d. – 2021 m. spalio 5 d.

Šiandien su bendraminčiais sutvarkėme vienintelę šiuo metu žinomą žaliosios plateivės (Coeloglossum viride, Dactylorhiza viridis) augimvietę. Kad suprasti kodėl tai darėme – paminėsiu, jog šios rūšies augalai jau kuris laikas neberandami Latvijoje ir Baltarusijoje, o Lietuvoje iš keliolikos žinotų vietų nei vienoje vietoje nepavyko rasti jau ketverius metus ar daugiau… Šią naują vietą vasarą atrado žinomas gamtininkas Bronius Šablevičius, kuris taip pat dalyvavo talkoje. Apie tai galite paskaityti vasarą darytame reportaže.

Prisipažinsiu – užsibrėžtas tikslas pasirodė ambicingas, įpusėjus net suabejojau, ar užteks jėgų jį pasiekti: persipynusią ir sukritusią žolę šienauti nebuvo lengva.

Taigi: trimeriais nušienautas apie 0,25 ha plotas, sugrėbta ir išvežta biomasė – 14 automobilinių priekabų.

Kuo didžiausias AČIŪ talkos dalyviams (kai kurie sukorė 3 valandų kelią!) – be jūsų tai būtų neįmanoma. Buvo labai smagu su jumis visais susitikti.

O taip pat ačiū Aukštaitijos nacionaliniam parkui, už sklypo kadastrinius duomenis, Andriejui Gaidamavičiui už savininkų paieškas, Kaltanėnų girininkijai už paskolintą priekabą, na ir – žinoma – Jonui ir Nijolei už cepelinus po darbų!

Su nekantrumu lauksime žiedų kitais metais.

Reportaže panaudotos Jogailos Mackevičiaus ir mano nuotraukos.

Mindaugas Ryla

Rugsėjo 25 dieną (Šeštadienį) Švenčionių rajone, Aukštaitijos Nacionaliniame Parke organizuojame talką vienos rečiausių gegužraibinių augalų rūšies – žaliosios plateivės (Coeloglossum viride, Dactylorhiza viridis) augimvietės sutvarkymui. Reiks nušienauti, sugrėbti ir išnešti (sukrauti į priekabą, jei tokią pasiseks gauti) nušienautą žolę. Darbas truks apie 3 valandas (priklausys nuo dalyvių kiekio).

Nors kadaise Lietuvoje rūšis buvo žinoma augant iš keliolikos vietų, šiuo metu tai vienintelė žinoma likusi vieta. Augalai nepakenčia žolės sutankėjimo, ir labai greitai išnyksta jei pieva yra nenaudojama. Užtenka vienerių nenušienautų metų, kad būtų padaroma didelė žala populiacijai.

Norintys prisidėti rašykite privačią žinutę, ar komentarą po įrašu, susiderinsime dėl transporto, įrankių ir panašiai.

Jei jums patinka Lietuviškos orchidėjos, dabar yra ta proga, kai galima parodyti, kad išties jas mylite…

Iki susitikimo!

Mindaugas Ryla

Duoklė gamtai.

Besigėrintys nuostabiais Lietuvos gegužraibinių augalų – orchidėjų žiedais retai kada pagalvoja, jog tai, ką matome dabar, yra rezultatas to, kaip tos gamtinės teritorijos buvo prižiūrimos ir naudojamos (ar nenaudojamos) per ilgus amžius iki mūsų.

Ilgą laiką žmonių gyvenimas buvo visiškai priklausomas nuo šieno ir pievų. Be šių „saulės baterijų“ nevažiavo arklių transportas, o pieno produktai buvo vienas iš pagrindinių baltymų šaltinių. Buvo ganoma ir šienaujama visur, kur tik įmanoma – stačiuose šlaituose, pelkėse… Bet viskas kinta. Pavyzdžiui, mes jau nelaikome karvių, nes papraščiau nusipirkti pieną, pamelžtą pramoniniuose pienininkystės ūkiuose, o transportas varomas naftos produktais. Prie naujos tvarkos prisitaiko ir gamta – vidutinėse platumose nešienaujamos pievos ir žemapelkės palaipsniui apauga aukšta žole, vėliau – krūmais ir medžiais ir galiausiai tampa mišku. Kartu su pievom nyksta ir pievų augalai.

Šiandien pabandžiau pristabdyti laiką ir atitolinti tai, kas neišvengiama, mažame fragmentėlyje.

Pievinio plaurečio augimvietė – iki ir po. Tokia nedidelė duoklė gamtai ir mėgiamiems augalams.

Lauksiu žiedų kitą vasarą…

Mindaugas Ryla

Kas gali būti geriau už kalnus? – Kalnai su orchidėjomis!

Kai Bartłomiej pasiūlė pamatyti vėliausiai Europos kontinentinėje temperatinėje dalyje žydinčią gegužraibinių augalų rūšį – Spiranthes spiralis, ir pasakė, jog yra kelios laisvos vietos transporte iš Varšuvos – negalėjau atsisakyti. Beprotiškai intensyvi trumpa kelionė į Lenkijos pietus. 900 km „ten ir atgal“, su keletos valandų intarpu į Slovakiją… paragauti slovakiško alaus.

Miškai su bukais, platanlapiais klevais, kėniais, maumedžiais, pakelėse želiančiom didžiosiom astrancijom ir kt. „egzotiniais“, pas mus tik parkuose auginamais augalais… Net nesitiki kokia skirtinga yra gamta vos už pusdienio kelio nuo Lietuvos. Gamtininkams Lenkijoje tikrai yra ką pamatyti.

Mindaugas Ryla

Puikus gegužraibinių augalų (Orchidėjų) sezono „uždarymo vakarėlis“ Žuvinto rezervate. Aplankyta „naujoko“ – Elbinio skiautalūpio (Epipactis albensis) populiacija Buktos miške, rasta nauja šios itin retos ir toli už arealo ribos „išsiveržusios“ rūšies augimvietė, apžiūrėtos kelios kitos potencialios vietos, aplankyta dar viena itin reto (deja, kol kas vis dar nesaugomo) – trumpalapio skiautalūpio (Epipactis purpurata) augimvietė, na, ir svarbiausia – susitikta su bendraminčiais ir draugais.

Labai ačiū Žuvinto rezervato direkcijai, kuri susitikimui pasiūlė iš „užjūrių“ atvykursiems svečiams puikiai įrengtą vietą apsistojimui su vaizdu nuo terasos į Žuvinto palias. Vaizdai „verti milijono“.

Mindaugas Ryla