Kvapusis plauretis (Gymnadenia odoratissima) – vienas rečiausių gegužraibinių šeimos augalų Lietuvoje. Tačiau gali būti, kad ne už kalnų ta diena, kai kvapiojo plaurečio ir visai nebeišvysime ir Sartų regioniniame parke, bene vienintelėje Lietuvoje likusioje jo augavietėje. Deja, bet tokias liūdnas mintis kelia 17 metų trunkantys šio reto augalo stebėjimų duomenys. Nors Sartų regioniniame parke gyvuojanti subpopuliacija niekada nebuvo gausi (daugiausia stebėta 17 žydinčių augalų), tendencija labai aiški – pastaruosius 7 metus pražįsta vos po 1–4 plaurečiai.
Mažėja ne tik žydinčių augalų skaičius, bet blogėja ir jų morfologiniai rodikliai: kvapieji plaurečiai išauga mažesni, jų žiedynai vis kuklesni, turintys mažiau žiedų. Pavyzdžiui, iki 2016 m. plaurečiai vidutiniškai išaugdavo aukštesni nei 40 cm (visų laikų rekordas – net 66 cm), o jau vėliau išaugantys augalai nesiekė ir 35 cm. Pastaruosius kelerius metus trumpesniuose žiedynuose būna mažiau nei 30 žiedų, kai tuo tarpu ankstesniais metais vidutiniškai suskaičiuodavome daugiau kaip po 40 (yra buvę net 92!).
Gaila, tačiau kasmet šienauti augavietę ir išvežti nupjautą biomasę greičiausiai jau nebepakanka, vien ši priemonė negali užtikrinti geros rūšies būklės. Labai svarbu pritaikyti ir dirbtines populiacijos atkūrimo priemones. 2024 m. patvirtintoje naujoje Sartų regioninio parko planavimo schemoje yra numatyta inicijuoti kvapiojo plaurečio populiacijos atkūrimui reikalingų priemonių nustatymą ir jų įgyvendinimą. Belieka tikėtis, kad šiame planavimo dokumente išskirtinai paminėta būtinybė atkurti kvapiojo plaurečio populiaciją padės pritraukti ir atitinkamus finansinius išteklius.
Daiva Norkūnienė
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos
Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistė (ekologė, Sartų RP)
