Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Saulėtą spalio 5-osios šeštadienį, jaukus talkininkų būrys, sukviestas Neries regioninis parkas kolektyvo, susirinko į greta Vilniaus esančią Šilėnų pelkę tam, kad padėtų atsigauti šarmingų žemapelkių buveinėms, kurios vasaros pradžioje džiugins lankytojus gegužraibinių augalų, liaudiškai vadinamų lietuviškosiomis orchidėjomis, žiedų gausa.

Skaityti toliau…

Susitikimo vieta 
Nuoroda socialiniuose tinkluose

Neries regioninio parko informacija

Kaip ir žadėta, Žemės dienos proga, skelbiame 2024 metų Lietuvos laukinę orchidėją! Po mėnesį laiko trukusios apklausos paaiškėjo, kad ja tapo smulkiažiedė svila (Neotinea ustulata (L.) R. M. Bateman), dar žinoma senuoju pavadinimu kaip smulkiažiedė gegužraibė.

Apklausoje dalyvavę FB grupės Botanikai nariai pirmiausia turėjo išrinkti kategoriją, kuriai laukinių orchidėjų grupei turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys. Daugumai apklausos dalyvių, matyt, surezonavo šiemet stambiųjų ūkininkų organizuotas maršas prieš daugiametes pievas, todėl daugiausia balsų surinko kategorija „Rūšys, kurios labiausiai nyksta dėl suariamų ar kitaip sunaikinamų natūralių pievų”. Šioje kategorijoje pirmą vietą užėmė smulkiažiedė svila, antrą – mažasis anakamptis, trečią – šalmuotoji gegužraibė. Šių trijų, kaip ir kitų pievinių orchidėjų rūšių, buveinės (natūralios pievos) sparčiai nyksta jau ne pirmą dešimtmetį, o didelė dalis anksčiau žinotų radaviečių jau tapo arimais, kuriuose auga rapsai ir javai. Kita dalis radaviečių nunyko dėl pievų nepriežiūros, kurios apaugo krūmais ir invaziniais augalais.

Smulkiažiedės svilos padėtis yra liūdna, nes šiuo metu botanikai žino vos kelias vietas Lietuvoje, kur ji dar išliko. Visgi pastaruoju metu randama viena kita nauja, anksčiau nežinota šios rūšies augimo vieta, todėl yra tikimybė, kad yra dar neatrastų vietų, kuriose svila auga niekieno nepastebėta. Todėl svarbu prižiūrėti tiek šiuo metu žinomas radavietes, tiek ir ieškoti naujų.

Smulkiažiedė svila žydi ganėtinai vėlai, liepos mėnesį. Auga sausuose šlaituose ir žemažolėse natūraliose pievose bei ganyklose. Artimiausiu metu su kitais botanikais bus aptartas veiksmų planas, skirtas šiai rūšiai apsaugoti. Savo idėjas galite siūlyti ir komentaruose. Manau, būtų verta liepos mėnesį organizuoti vieną-dvi išvykas potencialių augimo vietų patikrinimui, o, suderinus su saugomų teritorijų direkcijomis, ir esamų augimo vietų sutvarkymo talkai.

Šių metų kovo mėnesio mūsų naujienlaiškio numeris jau išsiųstas draugijos nariams. O PDF versiją klubo nariai gali rasti čia.

Neleiskite, kad trumpas turinys jus suklaidintų apie tikrąjį problemos turinį. Straipsnis apie  Heliamphora electrum yra beveik maža knyga. Jo  reikėjo norint tinkamai dokumentuoti šią rūšį, nors vis dar yra nežinomų dalykų. Straipsnyje net naujausia istorija primena 19-ojo amžiaus tyrinėjimus, nes sunku tyrinėti tą Pietų Amerikos dalį. Jei nežinote, kas yra electrum, straipsnyje bus paaiškinta, bet galbūt norėsite patikrinti patys.

Cyrus Exum straipsnis yra daugiau nei apie negyvus augalus. Dėl nuorodos į „kiekvieną žmogų“ galbūt norėsite paskaityti daugiau.

53 tomo 1 numerio (2024 m. kovo mėn.) turinys:

  1. CPN needs articles from you — Richard Nunn
  2. Heliamphora electrum (Sarraceniaceae), an enigmatic species of marsh pitcher plant from the Sierra de Lema of Venezuela — Michal R.
  3. Golos and Joachim Nerz and François Sockhom Mey and Andreas Wistuba
  4. Dealing with loss as a horticulturist — Cyrus Exum
  5. New cultivars — Alessio Ragghianti and Miroslav Srba and Carson Trexler

John Brittnacher
International Carnivorous Plants Society

Talka pelkėje, arbata ant laužo, paskaita, sodų dirbtuvės – kiek daug per vieną dieną nuveikė Tarptautinės pelkių dienos renginio dalyviai Zarasų krašte. Organizatoriai – Gražutės regioninis parkas ir Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas. Dalinamės renginio akimirkomis.

Talka

Sodų dirbtuvės

Jūratės Sendžikaitės nuotraukos