Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

2025 metų rugpjūtį Neries regioniniame parke pirmą kartą aptikta reta ir saugoma orchidėja – miškinė plikaplaiskė (Neottianthe cucullata). Tai itin džiuginantis atradimas, nes ši rūšis Lietuvoje sparčiai nyksta, o nauja radavietė suteikia vilčių dėl jos išlikimo. Dar svarbiau, kad šiemet Neries regioniniame parke tai jau ne pirma nauja orchidėjų rūšis, todėl tokios naujienos rodo ypatingą teritorijos gamtinę vertę ir skatina dar labiau rūpintis saugomomis buveinėmis.

Miškinė plikaplaiskė – gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas, užaugantis 10–30 cm aukščio. Ji turi du prie žemės prigludusius lapus ir rausvai violetinius arba rausvus žiedus, susitelkusius į 3–9 cm ilgio žiedyną. Augalas žydi liepos–rugpjūčio mėnesiais, o išskirtinę išvaizdą suteikia triskiautė lūpa su baltu ar vos rausvu pamatu, dažnai išmargintu tamsiomis dėmelėmis.

Šios orchidėjos arealas driekiasi nuo Lenkijos iki Japonijos ir Himalajų, o Baltijos jūros regione ji aptinkama tik Lietuvoje, Latvijoje ir šiaurrytinėje Lenkijos dalyje.

Lietuvoje miškinė plikaplaiskė yra labai reta – didžiausios jos populiacijos žinomos Dzūkijos nacionaliniame parke, Anykščių regioniniame parke ir Ukmergės apylinkėse. Paprastai aptinkama tik po kelias dešimtis augalų, rečiau – daugiau nei šimtas. Šis atradimas Neries regioniniame parke išskirtinis dar ir tuo, kad šį nuostabų augalą jo žydėjimo metu beveik tuo pačiu metu atrado net du lankytojai, tiesa jie rado ne tą patį individą, atradimo vietos viena nuo kitos nutolusius per 100 metrų – tai reiškia, kad rastame plote augalų gal būti ir daugiau. Dėkojame atradėjams, pranešusiems ir suvedusiems savo stebėjimus į Saugomų rūšių informacinę sistemą – jūsų dėka parkas praturtėjo dar viena nuostabia lietuviška orchidėja.

„Pagrindinės grėsmės šiai rūšiai yra miško kirtimai, ūkinė veikla, savaiminiai buveinių pokyčiai bei invazinių augalų plitimas. Todėl kiekvienas naujas radinys, ypač tokiose vietose kaip Neries regioninis parkas, yra ne tik didelė gamtosauginė sėkmė, bet ir būtinybė užtikrinti tinkamą orchidėjų buveinių apsaugą“, – nauja parkui rūšimi džiaugėsi Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vedėjas Regimantas Vabuolas.

Neries regioninio parko informacija
Mindaugo Rylos nuotraukos

Šie metai pilni orchidėjinių atradimų Neries regioniniame parke. Vienoje iš upės kilpų, pušyne rasta miškinė plikaplaiskė (Neottianthe cuculata). Kitos kilpos raguvose – trumpalapis skiautalūpis (Epipactis purpurata).

Epipactis purpurata

Trumpalapis skiautalūpis (Epipactis purpurata)

Pastarasis atradimas įkvėpė paieškoti jo plačiau. Todėl rugpjūčio 23 dieną išėjau pasižvalgyti po Dūkštų ąžuolyną. Nuostabi vieta! Ne tik pats ąžuolyno masyvas, bet ir aplink jį esančios lavos ir raguvos. Netruko pasirodyti trumpalapis skiautalūpis ir čia. Nedaug augalų pavyko pamatyti, bet akivaizdu, kad jie čia plačiai išsibarstę po patį ąžuolyną ir jo apylinkes.

Jogaila Mackevičius

 

Neries regioniniame parke aptikta itin reta ir Lietuvoje saugoma orchidėjų rūšis – trumpalapis skiautalūpis (Epipactis purpurata). Šis gegužraibinių šeimos augalas iš kitų skiautalūpių išsiskiria purpuriniu stiebu bei žiedais su aiškia purpurine dėme viduryje. Rūšis paplitusi Vakarų ir Vidurio Europoje, dažniausiai auga bukų miškuose, Lietuvoje jos radavietės telkiasi pietinėje šalies dalyje. Nauja augavietė Neries regioniniame parke yra už įprasto arealo ribos, Vilniaus rajone, ir laikoma labiausiai į šiaurės rytus nutolusiu šio augalo paplitimo tašku Lietuvoje.

„Trumpalapis skiautalūpis – vėlai žydinti orchidėja, pražystanti liepos pabaigoje ar rugpjūtį. Naujai aptikta augavietė išsiskiria tuo, kad čia augalai sudaro negausias, bet plačiai išsibarsčiusias grupes. Skirtingai nuo daugelio kitų augalų, ši orchidėja gali augti ir labai ūksmingose vietose, nes gyvybei reikalingas maisto medžiagas gauna iš mikorizinių grybų, su kuriais sudaro glaudžią sąjungą. Būtent ši biologinė ypatybė leidžia rūšiai išgyventi net esant menkam apšvietimui ir su mažais lapais“, – pasakoja naujos radavietės atradėjas gamtininkas, botanikas Mindaugas Ryla.

Rūšis Lietuvoje saugoma nuo 2003 m., nors dėl informacijos stokos buvo išbraukta iš saugomų sąrašo, tačiau, surinkus daugiau duomenų ir įvertinus grėsmes, jai vėl suteiktas saugomos rūšies statusas. Šiuo metu žinoma vos apie dvidešimt trumpalapio skiautalūpio radaviečių, daugiausia Alytaus ir Prienų rajonuose. Radinys Neries regioniniame parke atveria naujas galimybes tyrinėti rūšies paplitimą bei plečia galimų paieškos teritorijų geografiją. Gamtosaugininkai ragina saugoti šias subtilias orchidėjas ir jų buveines, kad ateityje galėtume džiaugtis jų žiedais ir vis dar turtinga gamtos įvairove.

„Iki šiol Neries regioniniame parke buvo rasta net 959 augalų rūšys, iš kurių 17 priklauso gegužraibinių šeimai. Šie augalai auga tik specifinėse sąlygose, kur dirvožemyje yra tam tikros rūšies grybiena. Lietuviškos orchidėjos sutinkamos įvairiose natūraliose buveinėse – šlapynėse, miškuose ir pievose. Tačiau nusausinus pelkes, iškirtus mišką, suarus dirvą, tręšiant ar naudojant fungicidus, šie jautrūs augalai išnyksta. Pastebėjus šiuo metu žydinčius skiautalūpius prašome pranešti saugomų teritorijų specialistams, arba įvesti duomenis į Saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS)“, – sako Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vedėjas Regimantas Vabuolas.

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos informacija
Eglės Sukackienės nuotraukos

Pastaba. Ponidzie – Lenkijos geografinis regionas, esantis Nidos upės slėnyje.

Portugalija buvo sena mano svajonė. Važiavau į ją balandžio pabaigoj su nedidele viltim, kad kur nors, netyčia pavyks pamatyti Lietuvoj neaugančias orchidėjas. Ir išties per turistinio autobuso langą prisižiūrėjau ir gegūnių (įtariu) ir Anacamptis pyramidalis (išskirtinė jų žiedyno forma matoma ir per greit važiuojančio autobuso langą). Deja, „pačiupinėt” ir nufotografuot vis nepavykdavo.

Kol priešpaskutinę kelionės dieną, archeologinėje Conimbrigos vietovėje svajonę pavyko įgyvendinti. Pirmąjį pamačiau išraiškingąjį piramidinį anakamtį, o paskui ir milžiniškus (palyginus su mūsų musiniu ofriu) Opfrys apifera pulkelio žiedus.

Vaikštant aplink senovės Romos miesto griuvėsius ir vėl aplankė sėkmė, deja, kartu su liūdesiu, nes ofrių augimvietė nupurkšta herbicidais, kad nereiktų kelkraščių tvarkyt ir žolės šienaut

Keletas akimirkų:

Ofriai ir piramidinis anakamptis

Ofriai

Serapijų augimvietė

Ramunė Zaicevienė

Einu anądien po „mano balos naujokės” – nariuotosios ilgalūpės fotosesijos – pelkėje dar visai tuščia, žiedų beveik nesimato, bet jau tuoj tuoj – jų bus tūkstančiai. Pumpurai pasiruošę vasarvydžiui. Visokie drugeliai dėl tų pirmų žiedelių kautynes organizuoja. Užuovėjoje skleidžiasi pirmieji siauralapių gegūnių žiedai. Kažkas pamiškėje, žiemą per talką iškirstų krūmų plote, kiek smarkiau raudonuoja. Matyt gavo daugiau šilumos, daugiau saulės ir anksčiau už kitus pražydo. Prieinu, apžiūriu – kažkokie keistai platūs žiedai, ir lapai visai ne siauralapės gegūnės… ir žydėjimas jau į pabaigą… Dar prieš kelias dienas „guodžiausi”, kad „mano pelkė” neišvengė ir nuostuolių – kelios gegžraibinių augalų rūšys suspėjo išnykti. Tai va viena jų – plačialapė gegūnė – tiesiai prieš nosį. Toks smagus 12-kos augalų būrelis.

Trylikta orchidėjų rūšis Plomėnų pelkėje. Ši – ne visai nauja – prieš maždaug 10 metų vienas augalas kelerius metus žydėjo pievoje (maždaug už 100 metrų), kol netyčia jo pats nenušienavau pernelyg anksti. Tuomet dar stebėjausi iš kur ši pietietiška rūšis čia atsirado. Pasirodo – visą tą laiką tūnojo krūmuose, ir laukė, kol tuos krūmus kažkas iškirs – linkėjimai talkos dalyviams!

Jaučiu būsiu šio sezono sėkmės atsargas jau išnaudojęs – rasti iškart 2 rūšis, kuriomis domiuosi, vietoje, kurioje esu lankęsis tikriausiai šimtus kartų pasiseka ne kasdien. O jei dar tos sėkmės liko – tai skubiai reikia traukt kitų naujų rūšių (gal išnykusio medauninko, ar nerastos blakinės gegužraibės?) ieškot…

Plomėnų kompleksas – bene vertingiausia botaniniu atžvilgiu teritorija Trakų Nacionaliniame parke. Tik reiktų kai kurių plotų atsargios gamtotvarkos, kad atvirų plotų neprarastų.

Mindaugas Ryla

Šiemet Musekautas.lt skelbia naują iššūkį – „Mano pelkė”. Kviečiame visus gamtos mylėtojus per vasarą pasirinkti kokią nors pelkutę netoliese ar tolėliau ir įamžinti joje augančius vabzdžiaėdžius augalus, orchidėjas, paparčius, samanas, Raudonosios knygos augalus.

Nuotraukų lauksime vienu paketu elektroniniu paštu kontaktų puslapyje nurodytu adresu. Susidarius didesniam nuotraukų kiekiui ar didesnės apimties nuotraukų paketą galima atsiųsti ir naudojantis didelių failų siuntimo paslaugomis, tokiomis kaip We-transfer, ar pan.

Siunčiant nuotraukas laiške taip pat prašome nurodyti pelkės pavadinimą, vietovę, kitą informaciją apie pelkę (plotas, tipas – aukštapelkė, žemapelkė ar tarpinio tipo pelkė, žinomą pelkės istoriją, esamą būklę ir pan.), nuotraukų autorių, nuotraukose esančių augalų pavadinimus.

Kiekvienai pelkei bus skirtas atskiras įrašas svetainėje, juo pasidalinsime ir svetainės socialinių tinklų paskyrose.

Gražios vasaros!!!

Jogaila Mackevičius