Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Pirmoji gegužės pusė faktiškai niekuo nesiskiria nuo ankstyvojo pavasario. Gal tik gegužraibinių augalų ūgliai tampa didesni, gegūnės lenktyniauja, kuri daugiau išleis lapų, blandys pradeda leisti jau ir žiedynkočius… Bet visos orchidėjos dar pakankamai susilieja su aplinka ir yra sunkiai pastebimos.

Bet štai mėnuo persirita į antrąją pusę ir …prasideda.

Taigi, pabandysiu surinkti visas, kurios pražysta iki birželio. Nors pati gegužės – birželio sandūra yra kritinė ir labai priklausoma nuo to, kokios oro sąlygos buvo ankstyvą pavasarį, kada jis prasidėjo, ar buvo šiltas ir drėgnas, ar vėsus ir sausas. Priklausomai nuo to, žydėjimas gali papulti į vieną ar kitą mėnesį. Skaityti toliau…

Lietuvoje jau pavasarį pražįsta 10  orchidėjų rūšių. Visos kitos mus žiedais džiuginti pradeda jau vasarą. Orchidėjų pavasaris galėtų formaliai būti suskirstytas į dvi dalis – ankstyvąjį ir vėlyvąjį. Ankstyvasis – tai kovo ir balandžio mėnesiai, kai daugelis rūšių tik pradeda dygti. Gegužės mėnesį absoliuti dauguma jų jau pradeda lenktynes su laiku, kuri greičiau sugebės pasireikšti.

Tiesa, dvi rūšys – šliaužiančioji sidabriukė (Goodyera repens) ir mažasis anakamptis (Anacamptis morio) gali būti pastebimos ir žiemos metu. Jos abidvi išleidžia skroteles, kurios žiemoja. Tik sidabriukę gana nesunku pastebėti miškuose tarp samanų, o norint surasti anakampčio skrotelę pievoje, reikia gerokai pasistengti. Skaityti toliau…

Šį kartą apie dar vieną savotišką ekosistemų grupę – karjerus. Jie būna uždaryti ar dar tebeveikiantys. Karjeruose naudingos iškasenos kasamos nuo žemės paviršiaus, nenaudojant šachtų. Kasamos iškasenos: smėlis, žvyras, molis, klintys, ir kt. Visi karjerai turi  vieną bendrą bruožą – žemės paviršius juose būna nustumtas kur į šoną, o karjere viskas būna kaip reikiant išmalta ir išjudinta. Praeina labai nemažai laiko, kol žolinė danga dėl maisto medžiagų stygiaus suauga ir susiglaudžia. Taigi, čia gali augti augalai, kuriems daugintis reikia pažeistų plotų.

Karjeruose iš vabzdžiaėdžių augalų labiausiai tikėtina rasti tukles. O juose atsirandančiuose ežerėliuose – skendenius. Tačiau retų augalų čia galima pamatyti ir daugiau. Bet apie viską iš eilės – pasivaikščiokime bent virtualiai po keletą iš jų. Skaityti toliau…

Net neatsimenu, nuo kada pamėgau keliauti gamtoje, stebėti augalus, juos fotografuoti. Bet to, ką stebiu paskutiniaisiais metais, anksčiau niekada nemačiau. „Duobučių kultūra“ – masinis augalų kasimas. Kam tai daroma, negaliu suprasti. Duobučių randu dešimtimis. Sau į sodybą tiek prisikasti tikrai nereikia, nebus kur sodinti. Pardavimui? Bet tada retais augalais turėtų būti „užverstos“ visos prekybvietės, o taip nėra. Labai norėčiau sužinoti priežastis, o dar labiau – pamatyti pagautus augalų brakonierius.

Šiame trumpame įraše – paskutiniaisiais metais mano pastebėti labiausiai naikinami Lietuvos raudonosios knygos augalai. Skaityti toliau…

Baltosios Vokės pelkė – viena didžiausių Lietuvoje. Tai – nevienalytis pelkinis masyvas, ji turi smėlingas salas, kuriose įsikūrę visai nemaži kaimai. Todėl kalbėti apie ją kaip apie visumą yra sunku. Šioje svetainėje rašydamas apie Baltosios Vokės pelkę, turiu omenyje jos šiaurinį kampą, besiribojantį su Juodšilių kaimu. Lietuvos geologijos tarnybos pateikiamame Pelkių ir durpynų žemėlapyje pažymėjau šią vietą apskritimu. Skaityti toliau…

Visiems mums patinka vaikštinėti gamtoje ir grožėtis čia žydinčiais augalais. Praeitų metų birželio pradžioje rašiau apie gražų baltą duetą – kardalapį garbenį ir žalsvažiedę blandį, žydinčius Panerių miške. Įkėliau nemažai nuotraukų. Žinoma, į kadrą nepapuolė tikroji šių augalų aplinka. O ji atrodo labai apgailėtinai – tikri pakelių šiukšlynai.

Ne mažesnius šiukšlynus galima buvo pamatyti ir Juodšiliuose, kur nuostabiame upelio slėnyje, tiesiog kaimo teritorijoje, auga aukštosios gegūnės ir šliaužiančiosios sidabriukės. Ši daugiau nei 4 hektarų ploto teritorija jau išvalyta.

Todėl nutariau pristatyti bent kelias, mano manymu, unikalias retų augalų augimvietes taip, kaip jos atrodo iš tikrųjų. Šiandien per pietų pertrauką ir nuvykau į Panerių mišką, ir nors žydi kol kas tik žibutės, pasižvalgiau kas ir kaip. Skaityti toliau…

Nors ir nenoriai, bet žiema atsitraukia, tirpsta sniegas, o jam nutirpus, išnyra įvairiausios šiukšlės. Taip, esam ne tik vartotojai, esam neatsakingi vartotojai. Viskuo, ko jau nebereikia, atsikratome nedelsiant, čia ir dabar.

Nemažai pastaraisiais metais teko pavažinėti po Lietuvą. Pastebėjau, kad kuo arčiau sostinės, nuo labiau prišiukšlinta gamta. Tokių „šiukšlynų aukštumų“, kokios yra Vilniaus rajone, nepasiekia nė vienas kitas. Ne ką atsilieka ir Šalčininkai. Belieka tik spėlioti, kas sukelia tokį pasiskirstymą. Užteršti ne tik miškai, baisiai atrodo ir vandens telkinių pakrantės, kuriose „darbuojasi“ tiek poilsiautojai, tiek žvejai.

Kas belieka kietiems – tik europietiškai pasipiktinti susidariusia situacija, išreikšti susirūpinimą. Fotografuoti šiukšlynus, dalintis jų vaizdais ir piktintis, piktintis, piktintis. Na, dar linkėti, kad šiukšlintojams nutiktų kažkas blogo. Skaityti toliau…