Šilėnų orchidėjų pelkėje teko lankytis ne kartą – ir pavasarį, ir vasarą, ir žiemą. Bet niekada neteko praeiti pro pelkę vingiuojančiu pažintiniu taku. Metų sandūroje tarp 2021 ir 202 vienas iš iššūkių buvo aplankyti visus Neries regioninio parko takus. O jų net šeši. Pradėti nuo trumpiausio ir baigti ilgiausiu. Tiesa, ši chronologija buvo kiek pakoreguota, Karmazinų ir Šilėnų takai sukeisti vietomis tam, kad Šilėnų takas (vienintelis parko takas vingiuojantis pro pelkę) atsidurtų arčiau Pasaulinės pelkių dienos. Taigi, vienu šūviu – du zuikiai.
Mašiną palikome ne naujojoje tako automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje už beveik kilometro nuo Šilėnų kaimo, bet tradiciškai – Šilėnuose prie bažnyčios. Gražios, ryškios bažnyčios, labai mylimos vietinės bendruomenės. Ir pasukome į taką priešinga linkme nei jį aprašo parko svetainė.
Šilėnų bažnyčia
Pirmasis nukrypimas į šalį, dar Šilėnų kaime – mitologinis Šilėnų šaltinis. Daug pasakojimų apie jį, kaip čia žmonės pasveikdavę. Dar ir dabar tikintys kaimo gyventojai per Švarųjį Ketvirtadienį eina nusiprausti šaltinio vandeniu kol saulė nepatekėjusi. Įspraustas į vamzdį šis šaltinis, nesu tikras, kad gydomosios galios nuo tokių suvaržymų nepradingsta.
Mitologinis Šilėnų šaltinis be gailesčio sukaustytas į vamzdį
Prie šaltinio prie mūsų prisijungė gidas-draugelis, lydėjęs mus iki pat Naujosios Rėvos kaimo, bet atsisakęs kopt į šlaitus ir sugrįžęs atgal į Šilėnus.
Jei ruošiatės keliauti taku, pasiimkite ir keletą skanukų, nors šiam pakeleiviui užtenka ir pakasymo už ausies.
Toliau mūsų maršrutas ėjo orchidėjų pelkės pakraščiu. Sukaustyta šiemet pelkė, storai apklota sniegu, kuris labai „susicukravęs”. Gali drąsiai vaikščioti, giliau kulniuko neįklimpsi. Nors dėl karantino suvaržymų pelkės tvarkymo akcijos nutrauktos, matosi kelių metų įdirbis. Nors jau nendrės ir atžalos ima rodyti savo teises – metas akcijų atnaujinimui…
Pelkėje ima stiebtis iškirstų krūmynų atžalos, laisvus plotus bando užkariauti nendrės.
Už pelkės pasukome link Naujosios Rėvos kaimo, už kurio mūsų laukė kitas išbandymas – kopimas į stačius šlaitus, o po to ir į patį Naujosios Rėvos piliakalnį. O šlaitai tai apledėję… Tad su prisitraukimais kabinantis už kyšančių šaknų šiaip ne taip įveikėm slidžiąsias atkarpas. Jei reiktų nusileisti, tektų nučiuožti atsisėdus, nes išsilaikyti stačiomis lipant tokiais apledėjusiais šlaitais – jokių šansų.
Piliakanis, jei matuosime nuo paupio, įspūdingai aukštas. O ir ateiti iki jo teko aukštų kalvų ketera. Vaizdai labai gražūs akiai, sugebančiai pro šakas išskirti Neries vingių vaizdus, skardžius. Bet fotoaparatas viską suplaka į vieną plokštumą, ir mistika pradingsta.
Vaizdas nuo Naujosios Rėvos piliakalnio regyklos
Šilėnų pažintiniame take nėra labai gausu „įspūdingų taškų”: orchidėjų pelkė, Naujosios Rėvos piliakalnis, du šaltiniai, senovinis grindinys „Brukas” (šiuo metų laiku jis visas apledėjęs, net neįtartum, kad tai akmeninis grindinys). Juos papildo informaciniai stendai apie šio krašto tradicijas ir tokie dirbtiniai dėmesio centrai, kaip miško pievelėje pastatytos ėdžios, miške pakabinti paukščių paveikslėliai. Bet žavi ne taškų gausa, o pati visuma.
„Akies” šaltinis
Taigi, net nepastebim, kaip vėl atsiduriam Šilėnų kaime prie pažintinio tako pradžios. Čia jau atsidariusi „Šilėnų užkandinė”, kviečianti pasistiprinti išalkusius take. Bet kol jėgų dar yra, keičiame avalynę, sėdame į automobilį ir pajudame antrą kartą prie orchidėjų pelkės. Tikslas – paieškoti ir įamžinti iš po sniego kyšančių orchidėjų sėklojus. Parko informaciniame stende galime rasti raudonąją, gelsvąją, dėmėtąją ir plačialapę gegūnes bei dvilapį purvuolį. Nepaminėta liko baltijinė, kuri paprastai sutinkama visur, kur yra „raudonosios-gelsvosios tandemas”. Dar man yra žinoma, kad čia surasta ir siauralapė gegūnė. Taip pat labai dažnas pelkinis skiautalūpis. O šalia pelkės miškelyje pradeda įsitvirtinti ir plačialapis skiautalūpis. Devynios rūšys gana nedidelėje teritorijoje!
Informaciniame stende toli gražu ne visos orchidėjos, kurias čia galima rasti
Pafotografavę pasukam namo – nenumaldomai artėja pietų metas, o žygis gryname ore labai žadina apetitą. Išvažiuodami iš pelkės sutinkame jungtinio Saugomų teritorijų tarnybos ir Neries regioninio parko Pasaulinės pelkių dienos žygio dalyvius.
Jungtinis VSTT ir NRP Pelkių dienos žygis
Pats Šilėnų pažintinis takas yra apie 6 km ilgio, bet turi net keturias atšakas, kurias įveikę būsite nuėję jau ir pusaštunto kilometro. Informaciniai stendai įrengti puikiai (todėl ir nepasakoju visų istorijų), juos beskaitydami galite ne tik sužinoti daug naujo, bet ir pailsėti.
Su artėjančia Pasauline pelkių diena visus!
Jogaila Mackevičius
