.

Sibuyan saloje, esančioje pačioje Filipinų archipelago širdyje, auga dvi nuostabiausios ir įdomiausios iš visų ąsotenių rūšys – Nepenthes sibuyanensis and N. argentii. N. sibuyanensis yra stambi ąsotenių rūšis, glaudžiai susijusi su plačiai kultivuojama Nepenethes ventricosa, o N. argentii yra viena mažiausių genties rūšių. Formaliai N. sibuyaensis aprašytas 1998 metais ir pavadintas salos, kurioje jis auga kaip endemikas, vardu yra viena iš vėliausiai atrastų ąsotenių rūšių.

Nepenthes sibuyanensis augantis Guiting-Guiting kalno viršūnėje Sibuyan saloje Filipinuose

Nepenthes sibuyanensis savo natūraliose augimvietėsetyrinėtas buvo tik keletą kartų, nes ši rūšis auga atokiuose ir sunkiai pasiekiamuose kalnuose. Jis rastas tik Guiting-Guiting ir Mayo kalnų viršūnėse Sibuyan saloje. Mayo kalnas gali būti pasiektas tik įveikiant siaurą kalnų keterų virtinę, kuri keliose vietose tėra keleto metrų pločio. Abejose virtinės pusėse yra kelių šimtų metrų status skardis, todėl tik keletas turistų ir botanikų pasiekė šio augalo augimvietes.

Mayo ir Guiting-Guiting kalnų viršūnėse N. sibuyanensis sutinkamas augantis nuo 1250 iki 1500 metrų virš jūros lygio aukštyje, kur aukščiausiose savo paplitimo ribose sutinkamas kartu su nykštukiniu ąsoteniu N. argentii. Aprašyti įdomūs hibridai su šia mažute ąsotenių rūšimi, tačiau savo lauko stebėjimų metu aš nemačiau nė vieno. N. sibuyaensis auga įsiterpęs tarp aplinkinės augmenijos, kuri siekia apie 1 metrą. Rūšis auga ant žemės ir turi lipantį stiebą, tačiau aukštai nepakyla, kadangi jo habitą sudaro augalija iki 1 metro. N. sibuyanensis negali stipriai konkuruoti su aplinkine augmenija, todėl auga šalia, tarp ar virš aplinkinių augalų saulės atokaitoje ar daliniame šešėlyje.

N. sibuyanensis augimvietėse esanti augmenija dažniausiai yra žemi sumedėję krūmai, turintys mažus, kietus, vaškingus lapus. Tokia lėtai auganti augmenija nėra žolėdžių vabzdžių mėgstama, todėl dauguma vabzdžių rūšių Guiting-Guiting kalno viršuje yra maitėdos, mintantys yrančiomis lapų liekanomis, kurių nėra gausu šioje skurdžioje aplinkoje. N. sibuyanensis prisitaikė prie tokio savo aukų pasiskirstymo ir išaugina daugybę apatinių ąsočių ir tik vos keletą viršutinių. Apatinieji ąsočiai užauga ant ilgų stiebelių (kurie gali siekti net metrą) taip įsiterpdami tarp aplinkinės augmenijos ir nusileisdami ant pat žemės. Tokiu būdu šis ąsotenis gali gaudyti įvairius dirvožemio vabzdžius, taip maksimaliai efektyviai pasisavindamas maisto medžiagas ir išnaudodamas savo aplinkos resursus.

Peilio ašmenų keteros, vedančios į Nepenthes sibuyanensis ir N. argentii buveines Mayo kalne Sibuyan saloje Filipinuose

Tipinė N. sibuyanensis forma

Didžiausi mano laukinėje gamtoje stebėti N. sibuyanensis augalai turėjo iki 2,5 metro ilgio ir iki 3 cm pločio stiebą. Lapo plokštelė yra iki 30 cm ilgio ir iki 7 cm pločio, dažniausiai gelsvai žalia. Nuostabūs šios rūšies ąsočiai yra cilindro formos, iki 22 cm aukščio ir 7 cm pločio. Kai kurių pavyzdžių ąsočio skersmuo nuo vidurio labai staigiai ima mažėti (panašiai kaip N. burkeii ir N. ventricosa), kas sąlygoja viršutinę lapo dalį įgauti piltuvišką formą, o apatinę – rutulišką. Išorinė ir vidinė ąsočio pusės gelsvai oranžinės ir dažniausiai išorinis paviršius išmargintas įvairiomis raudonomis pailgos formos dėmėmis. Dangtelis gelsvas, pereinantis į įvairaus intensyvumo skaisčiai raudoną, peristomo spalvos – įvairių tonų purpurinė, tačiau dažniausiai peristomo juostos būna tamsesnių atspalvių purpurinės ar raudonos spalvos. Su amžiumi ąsočių spalva tamsėja kol galiausiai pats ąsotis išdžiūva ir atmiršta.

Guiting-Guiting kalne aš pastebėjau nedidelę populiaciją iš trijų augalų su grynai gelsvai balsvais ąsočiais, tačiau šie augalai nebuvo be raudonos pigmentacijos, todėl kad senesni lapai prieš atmirdami parausdavo.

Blyškiaspalvė N. sibuyanensis forma

N. argentii aptinkama auganti gerokai aukščiau nei N. sibuyanensis. Nepenthes argentii formaliai buvo aprašyta 1997 metais ir yra savita todėl, kad yra viena mažiausių ir visų ąsotenių. Rūšis pavadinta George Argent, kuris pirmasis surinko jos pavyzdžius 1989 metais, garbei. Kaip ir N. sibuyanensis, ši rūšis aptinkama auganti tik aukštai Guiting-Guiting ir Mayo kalnuose, tarp 1400 ir 1900 metrų virš jūros lygio.

Guiting-Guiting kalno viršūnėje augimo sąlygos neapsaugotos nuo vėjo, su dideliais temperatūros svyravimais ir gausiais krituliais. Kalno šonai apaugę tankiais sumedėjusiais krūmais, kurių aukštis tesiekia 40 cm, augančiais skurdžiame akmenuotame substrate. Kad išgyventi šioje aplinkoje N. argentii evoliucionavo sumažindamas savo gabaritus, nes tai leidžia jam augti apsaugotam tarp aplinkinės augmenijos ir riedulių.

Trumpi tvirti lapai leidžia šiam augalui augti kompaktiškai, gaunant apsaugą iš aplinkinės augalijos. N. argenti auga kaip trumpastiebis augalas arba kylantis tarp aplinkinių augalų ar virš jų. Jo ąsočiai turi ilgus stiebelius, kurių pagalba nusileidžia ant žemės. Tuo tarpu lapai išlieka saulės atokaitoje ar daliniame šešėlyje. Augant virš aplinkinės augalijos jaučiamas didelis žalingas vėjo ir kritulių poveikis. Todėl N. argentii neformuoja lipančio stiebo, o visą savo gyvenimą auga kaip šliaužiantis augalas.

Nepenthes argentii augantis Guiting-Guiting kalno viršūnėje Sibuyan saloje Filipinuose

Miniatiūriniai N. argentii ąsočiai

N. argentii evoliucionavo tapdamas mažiausiu Nepenthes genties augalu, jo lapijos skersmuo dažniausiai nebūna didesnis nei 25 cm. Lapų plokštelė iki 12 cm ilgio, o ąsočių ilgis ir skersmuo tesiekia iki 2,4 cm. Visos ąsočio dalys yra blankiai oranžiškai raudonos su įvairiomis raudonomis ar purpurinėmis dėmėmis. Peristomas tamsiai purpurinis ar juodas.

N. sibuyanensis ir N. argentii ateities vizija yra optimistinė, kadangi jie auga sunkiai pasiekiamose vietovėse, pasiekiamose siaura kalnų ketera, kurią sugebėjo įveikti tik keletas turistų. Pasiekiamoje dalyje yra tik nedidelė populiacijų dalis, todėl neįtikėtina, kad augalai nuo šių kalnų išnyks. Taip pat turistai turės būti perspėti, nes kalnai yra Sibuyan salos nacionalinio parko ribose ir augalų rinkimas natūraliose augimvietėse yra griežtai draudžiamas. Taigi, poveikis turėtų būti minimalus. Esant geram aplinkosauginiam menedžmentui, nuostabios šių rūšių augimvietės gali išlikti daugelį metų, kas leis mums grožėtis šiais augalais laukinėje gamtoje.

Stewart McPherson
Vertė J. Mackevičius