.

Vakarinė Malaizija – Pietryčių Azijos augalų įvairovės „karštasis taškas”. Čia yra visos Malaizijos valstijos, išskyrus Sabah ir Sarawak. Šioje pusiasalinėje Malaizijos dalyje, užimančioje 131 500 km² plotą, dominuoja Banjaran Titiwangsa kalnų virtinė ir keletas mažesnių kalnynų kompleksų. Dėka visus metus trunkančių gausių lietų, Vakarinė Malaizija yra vienuolikos ąsotenių rūšių, iš kurių penkios nesutinkamos niekur kitur pasaulyje, tėvynė. Trys šiame straipsnyje aprašomos endeminės rūšys – N. macfarlanei, N. ramispina ir N. sanguinea – yra gausiai paplitusios ir ypač įspūdingos.

Nuostabus viršutinis Nepenthes macfarlanei ąsotis

Nepenthes macfarlanei (Makfarleino ąsotenis) yra tarp labiausiai paplitusių Vakarinės Malaizijos ąsotenių rūšių. Rūšis pavadinta škotų botaniko John MacFarlane, intensyviai dirbusio ąsotenių sistematikos srityje XX a pradžioje, garbei.   N. macfarlanei paplitęs pusiasalio vakaruose pietinėje Perak, šiaurinėje Selangor ir pačiuose Pahang valstijos vakaruose. Ji auga 900-1200 metrų virš jūros lygio aukštyje tarp retų žemų kalnų miškų ar aukštuose kalnų miškuose, krūmynuose ant kalvų viršūnių. Šis ąsotenis gali augti ant žemės ar kaip epifitas, išaugindama šakotą iki 4 metrų ilgio stiebą, kopianti viršun besikabinant į aplinkinę augmeniją.

Apatiniai N. macfarlanei ąsočiai iki 26 cm ilgio ir 9 cm pločio, stipriai varijuojantys forma, dydžiu ir atskirų savo dalių proporcijomis. Jie gali būti visiškai ovalūs, amforos formos ar apatinėje dalyje piltuviški, o viršutinėje cilindriški ar šiek tiek platėjantys. Dažniausiai gaudyklės plotis sumažėja iškart po peristomu. Sparnai iki 10 mm pločio, padengti iki 12 mm ilgio plaukeliais, išsidėstę ąsočio priekinėje pusėje. Apatinių ąsočių išorinė pusė yra geltona, gelsvai žalia, alyvmedžio žalsvumo ar oranžinė, dažniausiai išmarginta ilgų, netaisyklingų, tamsiai raudonų ar juosvai purpurinių plėmų. Vidinė pusė geltona ar kreminė, dažnai su blyškiais raudonais ar purpuriniais plėmais. Peristomas gali būti geltonas, oranžinis, raudonas ar purpurinis, dažnai su tamsiai raudonomis, purpurinėmis ar juodomis juostomis. Dangtelis geltonas, oranžinias ar rausvas, dažnai su tamsiai raudonais, purpuriniais ar juodais plėmais.

Viršutiniai ąsočiai būna iki 24 cm ilgio ir 7 cm pločio. Šių ąsočių forma arba visiškai piltuviška, arba piltuviška yra tik apatinė dalis ir dalis prie pat ąsočio angos, o pats ąsočio vidurys (dažnai su sąsmauka) būna cilindriškas. Sparnai redukuoti iki plonų šerelių, išsidėstančių dažniausiai suplokštėjusiame ąsočio priekyje. Spalva panaši š apatinių ąsočių, tik jie šviesesni ir labiau išmarginti.

Apatinis Nepenthes macfarlanei ąsotis

Nepenthes sanguinea (raudonasis ąsotenis) taip pat labai paplitęs Vakarinėje Malaizijoje. Rūšies pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio „sanguineus„, reiškiančio „kraujo raudonumo”, ir atspindi ąsočių spalvą. Raudonasis ąsotenis plačiai paplitęs kalnuotoje pusiasalio dalyje ir pačiuose Tailando pietuose. Jis aptinkamas 300-1800 metrų virš jūros lygio aukštyje, tačiau dažniausiai sutinkamas kilometro aukštyje, augantis žemutiniuose ar viršutiniuose kalnų miškuose, krūmynuose, kalvų viršūnėse, arba samanotuose šlaituose kaip antrinės augmenijos atstovas.

Šis ąsotenis užaugina iki 35 cm ilgio ir 7 cm pločio apatinius ąsočius. Apatinysis trečdalis ar pusė ąsočio yra ovalūs. Virš šios dalies ąsotis siaurėja (su ryškia sąsmauka) ir tampa cilindriškas iki pat angos. Sparnai ąsočio priekinėje dalyje, iki 8 mm pločio, su iki 12 mm filamentais. Išorėje ąsočiai dažniausiai raudoni, tamsiai purpuriniai, bet gali būti ir gelsvai žali, oranžiniai ar tamsiai purpuriškai juodi. Dažnai išorėje išmarginti blyškiomis, tamsiai raudonomis ar purpurinėmis dėmėmis. Vidinė ąsočio pusė kreminė ar šviesiai gelsvai žalia, retsykiais su mažais raudonais ar purpuriniais plėmais. Peristomas dažniausiai grynai raudonas ar purpurinis, tamsėjantis užpakalinėje ąsočio pusėje (po dangteliu). Dangtelio viršus tokios pačios spalvos kaip ir ąsočio išorė, apatinė pusė gali būti geltona, žalia ar raudona.

Viršutiniai ąsočiai iki 28 cm ilgio ir 6 cm pločio. Apatinė ąsočio pusė smailėjančiai ovali ir ištįsusi. Virš jos ąsotis taip pat smailėja su sąsmauka ir tampa cilindriškas prie angos. Sparnai redukuoti iki smailių plaukelių ąsočio priekyje, kurie gali būti labai susmulkėję. Išorinėje pusėje viršutiniai ąsočiai gali būti geltoni, žali, oranžiniai, raudoni ar rausvai purpuriniai, kartais išmarginti blyškių raudonų dėmių. Vidinė ąsočių pusė yra šviesiai geltona ar kreminė, peristomas geltonas, oranžinis ar rausvas. Paprastai viršutiniai ąsočiai turi „akies taškus” ties anga (panašiai kaip N. reinwardtiana). Viršutinė ąsočio dangtelio pusė tokios pat spalvos kaip jo išorė, vidinėje pusėje dangtelis geltonas, žalias ar raudonas.

Trečiosios rūšies – Nepenthes ramispina (pentinuotasis ąsotenis) – pavadinimas kilęs iš dviejų lotyniškų žodžių: ramus (šaka) ir spine (spyglys, pentinas). Jis nusako pentino, kurį turi šios rūšies ąsočiai, struktūrą. Rūšis paplitus Titiwangsa kalnuose Negri Sembilan, Selangor, Pahang, Perak ir Kelantan valstijose 900-2000 metrų virš jūros lygio aukštyje, dažniausiai žemutiniuose ar aukštutiniuose kalnų miškuose, kalnų viršūnėse ar samanotuose šlaituose tarp ataugančios antrinės augmenijos. Šie ąsoteniai auga ant žemės ar kaip epifitai, išaugindami 5 metrų ilgio stiebą, kylantį aplinkinės augmenijos pagalba.

Vidurinysis Nepenthes ramispina ąsotis

Dėl savo morfologijos N. ramispina yra labai savotiška ir lengvai atskiriama rūšis iš visų Malaizijos ąsotenių. Apatiniai ąsočiai yra iki 22 cm ilgio ir 5 cm pločio. Apatinis ąsočio trečdalis (ar pusė) yra ovali, įvairiai išsipūtusi, nors ištęsta ir siaura. Viršutinė dalis siaurėja (dažniausiai su sąsmauka) ir tampa cilindriška ar šiek tiek piltuviška prie angos. Sparnai ąsočio priekyje iki 8 mm pločio su iki 12 mm šereliais (jie gali būti ir redukuoti). Saulės atokaitoje augančių augalų išorinė ąsočių pusė yra juoda, o augančių pavėsyje – purpuriškai ruda su juodais plėmais (taip pat ir viduriniųjų ąsočių). Ąsočių vidus yra šviesiai geltonai žalias, jaunų, ką tik atsivėrusių ąsočių peristomas ryškiai geltonas, o ąsočiui bręstant tampa purpurinis ar juodas. Viršutinė dangtelio pusė juoda, apatinioji – geltona, oranžinė ar rausva.

Viršutinieji ąsočiai susiformuoja tik tada, kai augalas išaugina laipiojantį stiebą ir dažniausiai tada, kai būna užaugę bent keli tarpiniai ąsočiai. Viršutinieji ąsočiai yra iki 20 cm aukščio ir 4 cm pločio, bet dažniausiai gerokai mažesni už šiuos maksimalius išmatavimus. Apatinysis trečdalis yra ovalus, įvairiai išsipūtęs, ištįsęs ir siauras. Virš šios dalies ąsotis siaurėja (dažniausiai su sąsmauka) ir tampa cilindriškas ar šiek tiek piltuviškas prie angos. Viršutiniųjų ąsočių skerspjūvis yra rombiškas, o anga dažnai būna kampuota. Sparnai redukuoti iki smailių šerelių suplokštėjusioje ąsočio priekinėje dalyje. Išorinė pusė ir dangtelio viršus yra blausiai ar juosvai žalia. Vidinė pusė ir apatinė dangtelio dalis šviesiai žalios, jaunų ąsočių peristomas geltonas, vėliau parausta ar tampa purpurinis ar juodas.

Visos trys rūšys yra labai lengvai atpažįstamos dėl savo savotiškos, aiškiai besiskiriančios sandaros ir nusispalvinimo. Tose vietovėse, kur jos auga kartu, dažnai sutinkami šių rūšių hibridai.

Laimei visos trys rūšys yra plačiai paplitusios Vakarinėje Malaizijoje, ir visų trijų populiacijos (ypač N. macfarlanei ir N. sanguinea) yra apsaugotose zonose ar nacionaliniuose parkuose. Visas rūšis galima pamatyti Genting Highlands poilsiavietėje vos už 2 valandų kelio nuo Kuala Lumpuro.

N. ramispina x sanguinea ąsotis

Stewart McPherson
Vertė J. Mackevičius