.
Tailandas – šalis, turinti didžiulę augalų ir gyvūnų įvairovę, kuri skiriasi nuo aplinkui esančių Vakarų Malaizijos ir kitų Pietryčių Azijos regionų. Dalinai tai susiję su ryškia lietingo ir sauso metų periodo kaita. Sausojo periodo trukmė ir atšiaurumas priklauso nuo vietovės geografinės padėties, bet šiaurės Tailande sausra dažniausiai tęsiasi nuo lapkričio iki balandžio, šiuo metu lietaus būna labai mažai ar dažniausiai nebūna. Sausasis periodas būna toks stiprus, kad endeminės augalų rūšys evoliucijos eigoje įgijo įvairias adaptacijas, leidžiančias išgyventi šiuo laikotarpiu. Daugelis augalų turi sustorėjus šaknis, gumbines šaknis ar stiebus, kaupiančius vandens ir maisto medžiagų atsargas. Tokie prisitaikymai leidžia Tailando ąsoteniams augti tokiomis sąlygomis, kurios nėra būdingos šiai genčiai – kai substratas keletą mėnesių sausojo periodo metu būna visiškai išdžiuvęs.
Nepenthes smilesii
Tailande auga trys atsparios sausrai ąsotenių rūšys – Nepenthes kampotiana, N. kongkandana ir N. smilesii. Visos trys rūšys turi sustorėjusius, mėsingus, morkos formos antžeminius stiebus, kurie gali būti šakoti ar segmentuoti. Kai kurios šaknys taip pat gali būti padidėjusios, tačiau nėra aišku, ar jos atlieka sandėliavimo funkciją. Dažniausiai sausojo periodo metu šių rūšių lapija atmiršta, tačiau pačios lianos išlieka gyvybingos, o kiekvienas augimo taškas sausros metu pereina į ramybės būseną, nustodamas auginti naujus lapus, arba išaugindamas tik mažus ir be ąsočių. Užsitęsus sausrai visa antžeminė dalis gali nudžiūti, tačiau prasidėjus lietums atželti iš ramybės būsenoje buvusių šaknų. Vandenį sandėliuojančius organus turintys Tailando ąsoteniai paprastai neturi cikliško ramybės periodo, jų ramybė prasideda priklausomai nuo sausojo periodo. Visos trys rūšys turi labai panašius susiaurėjusius lapus, tačiau skiriasi ąsočių forma, dydžiu ir spalva.
Nepenthes smilesii (Smailso ąsotenis) yra geriausiai žinoma rūšis. Ji pavadinta pirmąjį šios rūšies herbarą 1890 metais surinkusio britų augalų kolekcionieriaus Frederick Henry Smiles garbei. Gaila, tačiau augalininkystės ūkiai įvedė daug sumaišties, parduodami šios rūšies augalus kaip N. thorelii
Šios rūšies paplitimas ir jo ribos nėra žinomas. Ji randama rytiniame Tailande, pietiniame Laose ir vakariniame Vietname. Aptinkama 200-1500 metrų aukštyje, tačiau dažniausiai aukščiau nei 800 metrų. N. smilesii sutinkama įvairiose augimvietėse, įskaitant žemumų lygumas, žemutinius kalnų miškus, bambukų miškus, aukštikalnių pušų miškus. Ji dažnai auga gryname smėlyje, dažniausiai atvirose vietose saulės atokaitoje. Užaugina iki 5 metrų stiebą, kylantį kabinantis į aplinkinę augmeniją.
Pažymėtina, kad N. smilesii auga vietovėse, kuriose būna bene žemiausia temperatūra, kurioje auga Nepenthes genties atstovai. Jos populiacijos Phu Kradung sutinkamos 1200-1300 metrų aukštyje kur nuolatos nakties temperatūra nukrinta žemiau 10ºC. Mano šios rūšies stebėjimų Phy Kradun 2008 metais metu aš užfiksavau 6ºC naktinę temperatūrą, o pasak parko girininkų buvo užfiksuota ir 1ºC temperatūra.
Apatinieji N. smilesii ąsočiai yra iki 25 cm ilgio ir 6 cm pločio, tačiau dažniausiai būna gerokai mažesni už šios maksimalius išmatavimus, ypač sausojo laikotarpio metu. Apatinė ąsočio pusė yra ovali ir įvairiai išsipūtusi (kai kurių linijų stipriai pailgėjusi). Virš šios dalies gaudyklė siaurėja, tampa cilindriška ar prie angos nežymiai piltuviška. Sparnai ąsočio priekyje, apie 8 mm ilgio su 10 mm siekiančiais plaukeliais. kartais sparnai būna tik dalinai išsivystę, sudarantys strėliškas keteras. Peristomas 13 mm pločio, nežymiai storėjantis šonuose ir užpakalinėje gaudyklės angos dalyje. Dažnai priekinėje ąsočio dalyje peristomas sudaro savotišką trikampį iškilimą. Užpakalinėje peristomo dalyje dažnai yra kelių milimetrų siauras gūbrelis, esantis iškart po dangteliu. Peristomas nežymiai banguotas (0,8 mm aukščio gūbrelių, tarp kurių 0,6 mm tarpai). Peristomo gūbreliai gali būti ir visai neįžiūrimi. Dangtelis elipsiškas, 6 cm ilgio ir 5 cm pločio, be išaugų. Pentinas iki 10 mm, dažniausiai nešakotas, kartais gali būti suskirstytas į dalis (Marcello Catalano, asmeniniai pokalbiai).
Apatiniai ąsočiai gali būti gelsvai žali, dažnai oranžinio atspalvio, rausvi ar raudoni. Ąsočio vidus gali būti kreminis, šviesiai geltonas ar šviesiai ružavas, kartais su blyškiais raudonais plėmais. Peristomas gali būti geltonas, oranžinis, ružavas ar raudonas, dažniausiai be juostų ar dryžių. Dangtelis paprastai tokios pat spalvos kaip ir ąsočio išorė. Apatinių ąsočių spalvos dažnai subtilios ir šviesios, raudona spalva (kur ji yra) būna dažniau blyški nei ryški.
Viršutiniai ąsočiai yra iki 28 cm ilgio ir 7 cm pločio, piltuviški, ištįsę. Apatinysis trečdalis gali būti šiek tiek nusmailėjęs. Sparnai redukuoti iki smailų laibų šerelių, išaugančių suplokštėjusios ąsočio priekinės dalies šonuose. Peristomas iki 6 mm pločio, šiek tiek platėjantis šonuose ir užpakalinėje ąsočio dalyje, banguotas (bangelių aukštis 0,5 mm, tarpai tarp jų 0,5 mm, tačiau bangelės taip pat neretai gali būti vos įžiūrimos). Visos kitos dalys tokios pačios, kaip ir apatiniuose ąsočiuose.
Viršutiniai ąsočiai būna tokios pat spalvos kaip ir apatiniai arba dažniausiai būna geltonai žali.
Nepenthes kampotiana
Nepenthes kampotiana (Kampoto ąsotenis) mažiau žinoma rūšis. Ji pirmą kartą buvo surasta Kampot mieste Kambodžoje. Nuo to ir kilo jos pavadinimas, tačiau ji mažai dokumentuota per paskutiniuosius penkiasdešimt metų. Rūšis žinoma kaip paplitus pietinės Kambodžos pakrančių žemumose, rytiniame Tailande ir vakariniame Vietname.
Visos žinomos populiacijos yra 0-350 metrų aukštyje virš jūros lygio, dažniausiai medžių apsuptose proskynose, krūmynuose ir pakrančių pelkynuose, atvirose vietose, kalvų viršūnėse ar šlaituose. Dažniausiai augalai formuoja iki 6 metrų ilgio stiebą, tarpstantį tarp aplinkinių augalų ir lipantį jais saulės apšviestose vietovėse. N. kampotiana lapai dažniausiai lygūs, be plaukelių.
Apatiniai ąsočiai iki 12 cm ilgio ir 4,5 cm pločio. Apatinė ąsočio dalis yra apvali, įvairiai išsipūtusi ar gumbiška. Virš šios dalies ąsotis siaurėja (dažnai su sąsmauka) ir tampa cilindriškas ar šiek tiek siaurėjantis prie angos. Sparnai ąsočio priekyje, iki 8 mm pločio padengti plonais iki 10 mm ilgio plaukeliais. Peristomas cilindriškas, iki 9 mm pločio, tolygiai juosiantis visą ąsočio angą, išskyrus dalį, esančią iškart po dangteliu (čia jis praplatėja ir išsikiša). Persistomą sudaro 0,3 mm aukščio kauburėliai, tarp kurių yra 0,5 mm pločio tarpai. Dangtelis elipsiškas, iki 5 cm ilgio ir 4 cm pločio, be išaugų. Pentinas nešakotas, iki 5 mm ilgio.
Apatinių ąsočių išorė gali būti geltona, žalia, oranžinė, ružava ar raudona. Vidinė pusė šviesiai geltona ar kremiškai balta, dažnai išmarginta mažais tamsiai raudonais ar purpuriniais plėmais. Peristomas gali būti baltas, geltonas, ružavas ar raudonas, dažnai turintis tamsesnį vidinį pakraštį. Dangtelis oranžiškai raudonas, dažnai su mažais tamsiai purpuriniais plėmais viršutiniame paviršiuje.
Viršutinieji ąsočiai yra iki 17 cm ilgio ir 4 cm pločio. Apatinysis ketvirtadalis ar trečdalis ąsočio yra smailėjančiai ovalus. Virš šios dalis ąsotis labai pamažu siaurėja (su sąsmauka, ar be jos) ir tampa cilindriškas prie ąsočio angos. Sparnai redukuoti iki smailių plaukelių ąsočio priekyje. Peristomas cilindriškas, iki 6 mm pločio, vienodas aplink visą angą, išskyrus dalį iškart po dangteliu, kurioje jis platėjantis. Nedidelis kelių milimetrų peristomo gūbrelis dažniausiai yra užpakalinėje dalyje. Peristomą sudaro itin plonos 0,1 mm aukščio juostos, tarp kurių yra 0,3 mm tarpai (juostos gali būti ir neįžiūrimos). Dangtelis elipsiškas su širdišku pagrindu, iki 5 cm ilgio ir 4 cm pločio. Pentinas toks pats kaip ir apatiniuose ąsočiuose.
Visos viršutinių ąsočių dalys yra geltonai žalios, išskyrus peristomą, kuris gali būti ryškiai ružavas, raudonas ar purpurinis. Dažnai rudimentiniai sparnai-šereliai ir dangtelio viršūnė gali būti ružava, raudona ar purpurinė, tačiau šios dalys būna ir gelsvai žalios.
Nuostabūs Nepenthes kongkandana ąsočiai
Trečioji Tailando ąsotenių, turinčių sustorėjusias antžemines šaknis, rūšis yra Nepenthes kongkandana (Kongkandanos ąsotenis)a. Ši rūšis aprašyta visai neseniai ir pavadinta tajų botanikės Kongkanda Chayamarit garbei. Žinoma kaip auganti pietinėje Tailando dalyje nuo Hat Yai miesto Songkhla provincijoje iki Khao Sok nationalinio parko Surat Thani provincijoje. Mažos izoliuotos populiacijos taip pat randamos Hat Yai pietuose. Visos mano stebėtos šios rūšies populiacijos auga atvirose vietose, apsuptose nedidelių medžių ar krūmų, pakrančių lygumose, 0-50 metrų virš jūros lygio. N. kongkandana išaugina iki 2 metrų ilgio stiebą, lipantį aplinkui augančia augmenija. Tose vietose, kur medžiai ar krūmai yra atokiau, augalas formuoja stačius iki 80 cm aukščio stiebus.
Apatiniai ąsočiai yra iki 25 cm ilgio ir 5 cm pločio. Apatinė ąsočio pusė yra ovali ir šiek tiek praplatėjusi. Viršutinė pusė tolygiai susiaurėja (su sąsmauka ar be jos) ir tampa cilindriška ar šiek tiek piltuviška prie ąsočio angos. Ąsotis gali siaurėti iškart nuo peristomo. Sparnai iki 11 mm pločio, padengti iki 13 mm ilgio filamentais (šereliais). Peristomas iškilus, išgaubtas ar apvalus, cilindriškas, iki 17 mm pločio, glotnus su 0,8 mm aukščio gūbreliais, tarp kurių yra iki 1 mm tarpai. Dangtelis elipsiškas ar apvalainas, iki 5,5 cm ilgio ir 5 cm pločio, be išaugų. Pentinas nešakotas, iki 5 mm ilgio.
Apatinių ąsočių nusispalvinimas yra ryškus ir įvairus. Išorinė pusė gali būti raudona, rausvai ruda ar purpurinė, kartais išmarginta tamsesnėmis purpurinėmis dėmėmis. Sparnai dažnai būna gelsvi, oranžiniai, raudoni ar žali (ir gali būti ypač ryškūs ką tik atsivėrusių ąsočių). Peristomas gali būti ryškiai geltonas, oranžinis, raudonas, purpurinis, dažniausiai be juostelių ar dryželių. Ąsočio vidus būna geltonas ar kreminis, kartais su blyškiomis purpurinėmis dėmėmis ar plėmais. Abi dangtelio pusės gali būti geltonos, žalios, oranžinės ar purpurinės.
Viršutiniai ąsočiai yra iki 27 cm ilgio ir 5 cm pločio. Apatiniame ketvirtyje ar trečdalyje smailai ovališki. Viršutinė dalis šiek tiek siaurėja (su sąsmauka ar be jos) ir yra cilindriška prie angos. Sparnai redukuoti iki šerelių priekinėje ąsočio dalyje. Peristomas iki 12 mm pločio, panašus į apatinių ąsočių, su 0,4 mm aukščio gūbreliais, tarp kurių 0,5 mm tarpai. Kitos gaudyklės dalys tokios pačios, kaip ir apatiniuose ąsočiuose.
Išorinė viršutinių ąsočių pusė gali būti gelsvai žalia, oranžinė, raudona ar blyškiai purpurinė, dažnai išmarginta blyškių tamsiai raudonų dėmių ar purpurinių plėmų. Vidinė pusė šviesiai gelsvai žalia, dažnai su blyškiomis raudonomis ar purpurinėmis dėmėmis. Peristomas gali būti ryškiai geltonas, oranžinis, raudonas, rausvas ar purpurinis, dažniausiai be juostelių ar dryželių. Abi dangtelio pusės gali būti geltonos, žalios, oranžinės, raudonos ar purpurinės. Dažniausiai visos viršutinių ąsočių dalys yra šviesiai gelsvai žalsvos.
Visos trys rūšys yra glaudžiai susijusius ir atskirti jas, išskyrus N. kampotiana (nes jos lapai lygūs), yra sunku. Skirtumai tarp N. kongkandana ir N. smilesii yra mažesni, abi jos turi mažais plaukeliais padengtus lapus. N. kongkandana atskirti nuo šių rūšių galima pagal tvirtesnius, spalvingesnius ąsočius su išsigaubusiu peristomu.
Gaila, kad dauguma N. kampotiana, N. kongkandana ir N. smilesii populiacijų yra už saugomų teritorijų ribų, dažnai pakrančių lygumose, kurios gali būti panaudotos žemės ūkio reikmėms. Reikėtų ir detalios visų rūšių paplitimo studijos, nes N. kampotiana ir N. kongkandana nėra dažnos ir gali būti ant išnykimo laukinėje gamtoje ribos.
Stewart McPherson
Vertė J. Mackevičius
