Nykštukinės saulašarės (angl. Pygmy sundew, lot. Pygmy drosera) – tai ne sistematinė saulašarių grupė, o augintojų sugalvotas pavadinimas mažoms sauląšarių rūšims. Dauguma tokių saulašarių auga Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje: D. allantostigma, D. androsacea, D. barbigera, D. callistos, D. citrina, D. closterostigma, D. dichrosepala, D. echinoblastus, D. eneabba, D. gibsonii, D. grievei, D. helodes, D. hyperostigma, D. lasiantha, D. leucoblasta, D. leucostigma, D. mannii, D. miniata, D. nitidula, D. occidentalis, D. omissa, D. oreopodion, D. paleacea, D. parvula, D. patens, D. pedicellaris, D. platystigma, D. pulchella, D. pycnoblasta, D. pygmaea, D. rechingeri, D. roseana, D. scorpioides, D. sewelliae, D. silvicola, D. spilos, D. walyunga. Šių saulašarių lapų skrotelės ar stiebai siekia vos kelis centimetrus, o pats augalas atrodo labai gležnas ir trapus.

Jaunas Drosera scorpioides augalas

Auginamos jos turėtų būti kaip tropinės rūšys, užtikrinant šiltas augimo sąlygas visus metus. Nors kai kurios jų turi kiek išreikštą ramybės periodą, bet ši ramybė turėtų būti skatinama drėgmės stygiaus, o ne temperatūros sumažėjimo.

Daugelio augintojų rekomenduojamas substratas yra durpinis, optimaliausias komponentų santykis – durpės, sumaišytos su smėliu – 1:2. Tačiau kai kurias galima auginti ir mineraliniame substrate. Gyvi kiminai čia visai netinka. Pirmiausia, tai nykštukinės rūšys natūraliai neauga kiminų sąžalynuose. Be to, augančios samanos gana greitai nustelbtų gležnus augalus.

Visų nykštukinių saulašarių šaknims reikia nedaug vietos, todėl indą (plastikinį vazonėlį) reikia imti kuo mažesnį. Dauguma rūšių nepakenčia persodinimo. Jos turi ilgas ir gležnas šaknis, kurios persodinimo metu lengvai pažeidžiamos. Geriausia jų daugiau pasėti į kiekvieną vazonėlį, o sudygus – praretinti, paliekant stipriausius augalus.

Nykštukinėms saulašarėms būtina nemaža oro drėgmė ir nuolatinė cirkuliacija. Šiuos augalus lengvai gali nustelbti ne tik kiminai, bet ir pelėsis, todėl reiktų pasirūpinti, kad substrato paviršius būtų greitai išdžiūnantis. Galima paviršiuje paberti kelių milimetrų storio rupaus smėlio (smulkaus žvyro) sluoksnį.

Optimaliausia temperatūra +20 – +25°C, geras apšvietimas (pietinės, pietrytinės ekspozicijos palangės). Žiemos metu, sutrumpėjus dienai ir sumažėjus šviesos intensyvumui, nykštukinės saulašarės gali pereiti į priverstinės ramybės periodą. Kad taip neatsitiktų, rekomenduojamas papildomas dirbtinis apšvietimas, sustiprinantis šviesos srautą ir prailginantis dieną.

Viena iš tokių nykštukinių saulašarių rūšių, auginama ir Lietuvos vabzdžiaėdžių kolekcionierių, yra Drosera scorpioides. Ši saulašarė neformuoja lapų skrotelės, o išaugina trumpą, keleto centimentrų aukščio stiebą, ant kurio pražangiai ant trumpų kotelių išsidėstę lancetiški lapai, apaugę liaukiniais plaukeliais.

Auginimo sąlygos šiai saulašarei neturėtų skirtis nuo aukščiau aprašytųjų. Po kiek laiko augalo stiebų apatinėje dalyje susidaro nudžiūvusių senų lapų veltinis, kuris daro D. scorpioides sąžalyną nedekoratyviu. Kai kurie augintojai rekomenduoja šiuos nudžiūvusius lapus nukirpti. Kiti siūlo prilenkti viršūnę prie substrato, šiek tiek juo užpilti, o po kiek laiko, išaugus pridėtinėm šaknim, seną stiebą nukirpti ir išrauti. Taip vegtatyviškai atnaujinant augalus.

Drosera scorpioides įvairiose vystymosi stadijose: intensyviai auganti ir formuojanti vegetatyvinius pumpurus

Ši saulašarė taip pat formuoja vegetatyvinio dauginimosi pumpurus, vadinamus gemalais. Gamtoje tokie pumpurai nukrinta savaime ar išnešiojami vėjo, ištaškomi smarkaus lietaus. Patekę į palankias sąlygas, sudygsta. Toks vegetatyvinis dauginimasis būdingas ir kitoms nykštukinėms saulašarėms. Iš vegetatyvinių pumpurų išaugę augalai vystosi ir auga greičiau nei išaugę iš sėklų. Auginant D. scorpioides šie pumpurai gali būti naudojami augalų dauginimui, juos patogu siųsti paštu, keičiantis augalais.

Tikėkimės, kad ateityje nykštukinių saulašarių rūšys bus dažniau auginamos mūsų vabzdžiaėdžių augalų kolekcijose. Ypač jos rekomenduotinos tiems augintojams, kurie negali skirti daug vietos savo kolekcijoms. Viename nedideliame akvariume (užtikrinančiame didesnį oro drėgnumą, ypač žiemos metu) galima sutalpinti kelias dešimtis vazonėlių su nykštukinėmis saulašarėmis.