Dar tik keletą mėnesių turiu Drosera spatulata saulašarę, todėl daug praktinės informacijos apie auginimą pateikti negalėsiu. Bet gal aprašant kiekvieną rūšį to ir nereikėtų, juk daugelio saulašarių rūšių auginimo sąlygos yra labai vienodos.

Pirmiausia, pagal augimo pobūdį visas saulašares galima suskirstyti į dvi dideles grupes – augančias visus metus ir turinčias ramybės periodą. Antrąją grupę galima toliau skirstyti pagal ramybės periodo sąlygas – (1) besiilsinčios šiltai ir sausai, (2) žiemojančios vėsiai ar šaltai. Žinoma, visada rasime tarpinių formų, kurios, pavyzdžiui, neturi ryškaus ramybės periodo, arba gali keletą metų be jo augti. Taip pat galima skirstyti pagal poreikį substrato ir aplinkos drėgmei, substrato laidumui ir panašiai.

Nors mūsų krašte nėra auginama dažnai, D. spatulata labai gerai prisitaiko prie dirbtinių sąlygų ir yra priskirtina prie visus metus augančių, drėgną substratą mėgstančių saulašarių.

Pavadinimas, jo reikšmė

Mokslinis rūšies pavadinimas – Drosera spatulata Labill.

Lotyniškas augalo pavadinimas „spatulata” reiškia „šaukšto formos”. Pavadinimas atspindi šio augalo lapų formą.

Sinonimai: D. loureirii Hook. & Arn., D. lovellae F.M.Bail., D. minutula Col., D. propinqua Cunn., D. spatulata var. loureirii (Hook. & Arn.) Y.Z.Ruan, D. triflora Col.

Taip pat mokslinėje literatūroje daug kur sutinkamas klaidingai parašytas pavadinimas Drosera spathulata.

Paskutiniaisiais metais aprašytos dvi rūšies formos, besiskiriančios nuo tipinės: Drosera spatulata var. gympiensis (2005) ir Drosera spatulata var. bakoensis (2009).

Sistematinė padėtis

Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Magnolijūnai (Magnoliophyta), klasė – Magnolijainiai (Magnoliopsida), poklasis – Dilenijažiedžiai  (Dileniidae), eilė – Gvazdikiečiai (Cariophyllales), šeima – Saulašarijiniai (Droseraceae), gentis – Saulašarė (Drosera).

Atradimas

Pirmą kartą rūšį 1804 metais aprašė prancūzų gamtininkas Jacques Labillardière.

Papiltimas

Natūraliai paplitusi pietryčių Azijoje, pietinėje Kinijoje ir Japonijoje, Naujojoje Gvinėjoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje.

Morfologija ir augimo ypatumai

Drosera spatulata – labai polimorfinė rūšis. Tradicinės formos, turinčios panašius į šaukštelį lapus dažniausiai auga be jokio ryškaus ramybės periodo. Šiauresnėse platumose D. spatulata turi siauresnius lapkočius ir yra labai panaši į mūsų šalyje augančią D. rotundifolia, tik pastarosios lapkočiai trumpesni, o lapų lakštai platesni.

Tai – nedidelės saulašarės, turinčios kompaktišką lapų skrotelę, kurios skersmuo retai kada viršija 4 cm.

D. spatulata yra labai visli, subrandina daug gero daigumo sėklų, gerai plinta. Žydi vasaros pradžioje, žiedynkotis status, iki 8 cm, vidutinis žiedų skaičius žiedyne – 6, žiedlapiai balti.

Auginimas dirbtinėmis sąlygomis

Kadangi dauguma rūšies populiacijų neturi jokio ramybės periodo, neformuoja miegančių pumpurų, jas labai lengva auginti kultūroje. Tiek substratas, tiek laikymo sąlygos tokios pačios, kaip ir Drosera capensis. Ji gerai auga tiek durpiniame substrate, tiek gyvuose kiminuose. Laistymui naudotinas minkštas vanduo, kurio turėtų nuolatos būti padėkle po vazonu.

Kadangi augalas labai vislus, tai vabzdžiaėdžių kolekcijose gali greitai išplisti kaip piktžolė. Todėl vasaros pradžioje, augalui žydint ir peržydėjus reiktų imtis nekontroliuojamo sėklų plitimo prevencijos.

Šviesi vieta, drėgnas oras ir +25°C temperatūra – optimaliausios D. spatulata auginimo aplinkos sąlygos.

Informacijos šaltiniai

2. ICPS.

Jogaila Mackevičius