Drosera indica – nedažnai sutinkama augintojų tarpe, mėgstanti sausesnį, labai laidų substratą, vienmetė saulašarė.
Pavadinimas, jo reikšmė
Drosera indica L (1753) – Indijos saulašarė. Pavadinimas susijęs su viena iš saulašarės augimo vietų – Indija.
Sistematinė padėtis
Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Magnolijūnai (Magnoliophyta), klasė – Magnolijainiai (Magnoliopsida), poklasis – Dilenijažiedžiai (Dileniidae), eilė – Gvazdikiečiai (Cariophyllales), šeima – Saulašarijiniai (Droseraceae), gentis – Saulašarė (Drosera).
Kartu su kita rūšimi, Drosera hartmeyerorum, genties viduje sudaro atskirą Arachnopus sekciją.
Atradimas
Aprašyta Karlo Linėjaus 1753 metais.
Paplitimas
Tai tropinis augalas, natūraliai augantis Australijoje, Azijoje, Indijoje.
Drosera indica sėjinukai
Augimo ypatumai ir morfologija
Vienmetis augalas. Nepalankų ramybės periodą praleidžia sėklos stadijoje. Sudygusi sparčiai auga ir per vieną vegetacijos sezoną sužydi, subrandina bei išbarsto sėklas.
Tai – nešakotas žolinis augalas, išaugantis iki 5-50 cm aukščio. Turi linijiškus, iki 10 cm ilgio lapus. Augalas gali būti ryškiai žalias ar gelsvai žalias. Žydi smulkiais, violetiniais žiedais. Gerai užmezga sėklas, kurių atsargomis reikia savalaikiai pasirūpinti jei norime šį augalą turėti savo kolekcijoje ir kitais metais.
Auginimas dirbtinėmis sąlygomis
Sėklos sėjamos į standartinį substratą (smėlis-durpės santykiu 1:1), laikomos drėgnoje aplinkoje, gausiai drėkinant substratą. Paaugusios iki 0,5-1 cm saulašarės pikuojamos į gerokai laidesnį vandeniui ir sausesnį substratą.
Palankiausia auginimo temperatūra +25°C. Kadangi D. indica labiau mėgsta sausesnį substratą, todėl geriausia jei sumaišyti pusiau mineralinį, laidų substratą iš durpių, perlito ir smėlio lygiomis tūrio dalimis. Kelis kartus per savaitę substratas gausiai perliejamas minkštu vandeniu, o vandens perteklius iš lėkštutės išpilamas.
Nužydėjęs ir subrandinęs sėklas augalas nunyksta, todėl surinkus sėklas jo nebeverta auginti toliau.
Informacijos šaltiniai:
- Wikipedia,
- International Carnivorous Plants Society,
- Kottapalli Jayaram and M. N. V. Prasad, Rapid in vitro multiplication of Drosera indica L.: a vulnerable, medicinally important insectivorous plant; Plant Biotechnology report, Volume 1, Number 2, 79-84, DOI: 10.1007/s11816-007-0014-7 (apie D. indica auginimą in vitro),
- Encyclopedia of Life,
- Schlauer, J. 2011. World Carnivorous Plant List – Nomenclatural Synopsis of Carnivorous Phanerogamous Plants. Retrieved 30 March 2011,
- Lowrie, Alan. 1998. Carnivorous plants of Australia, volume 3. University of Western Australia Press. p. 180,
- Kondo, K. 1969. Chromosome numbers of carnivorous plants. Bulletin of the Torrey Botanical Club, 96(3): 322-328,
Jogaila Mackevičius
