Utricularia sp.
Pirmoji pažintis visada būna trumpa. Skendeniai – nedažnai sutinkamas vabzdžiaėdis augalas, auginamas mėgėjų kolekcijose Lietuvoje. Kiek dažniau kai kurias rūšis augina akvariumų mėgėjai, norėdami savo sukurtame povandeniniame pasaulyje užauginti žalią žemaūgė „pievelę”, o kai kurie tinka ir kaip laisvai plaukiojantys augalai.
Tokia nepopuliarumo priežastis turbūt labai paprasta. Skendeniai dažniausiai yra labai maži, neišvaizdūs, substrato paviršiumi besidriekiantys augaliukai. Antžeminiai jų organai – lapai – gali siekti tik pusę centimetro, žiedai dažnai išauga ant trumpų žiedkočių, yra nedideli. Nors žydintys skendeniai tikrai atrodo nuostabiai.
Pasaulyje žinoma apie 230 skendenių rūšių. Paplitę jie visame pasaulyje, nesutinkami tik arktinėse zonose ir kai kuriose dykumose.
Sistematinė Utricularia genties padėtis: Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Magnolijūnai (Magnoliophyta), klasė – Magnolijainiai (Magnoliopsida), poklasis – Notreliažiedžiai (Lamiidae), šeima – Skendeniniai (Lentibulariaceae), gentis – Skendenis (Utricularia). Gentyje išskiriamos trys grupės Bivalvaria, Polypompholyx, Utricularia.
2 pav. Utricularia vulgaris
Skendeniai neturi tikrųjų šaknų, o jų funkciją atlieka pakitęs stiebas, ant kurio išsidėsto iš pakitusių lapų susiformavusios medžiojančios smulkias aukas kameros. Tokį savitą gaudyklių tipą išvystė vandens vabzdžiaėdžiai augalai, kurie visą gyvenimą ar didžiąją jo dalį praleidžia vandenyje. Kamerose susidaro mažesnis nei aplinkoje slėgis – dalinis vakuumas. Kiekviena kamera išorėje turi gebantį greitai atsiverti ir užsiverti dangtelį bei lytėjimui jautrius plaukelius. Praplaukdama pro šalį auka užkliudo plaukelius kameros išorėje, šie perduoda impulsą dangtelio atveriamajam mechanizmui – dangtelis atsiveria ir auka kartu su vandeniu staigiai įsiurbiama vidun.
Pagal poreikį auginimo sąlygom skendenius galima suskirstyti į tris grupes: pelkiniai, vandeniniai ir pusiau vandeniniai. Pelkiniai skendeniai auga drėgnuose biotopuose – pelkėse ir jų pakraščiuose, šlapiuose grioviuose, uždumblėjusiuose ežerų pakraščiuose.
Pusiau vandeniniai dažniausiai tarpsta vandens telkinių pakraščiuose, kur jie sezoniškai būna užliejami vandens.
Vandeniniai skendeniai sutinkami stovinčiuose ar lėtai tekančiuose vandenyse. Šios grupės skendeniai turi kaip taisyklė ir didesnes mežiojimo kameras.
Medžioja skendeniai pirmuonis, smulkius nematodus, mikrokopinius vėžiagyvius. Skendeniai, kurie auga grunte (pelkiniai, pusiau vandeniniai) turi mažesnes kameras ir gaudo smulkesnį grobį. Vandeninių skendenių rūšių kameros yra didesnės, jie sugeba pagaut ir dafnijas, ciklopus, o jei pasiseka – ir žuvų mailių.
Lietuvoje sutinkamos keturios skendenių rūšys:
- Balinis skendenis (Utricularia intermedia);
- Mažasis skendenis (Utriculasria minor);
- Gelsvasis skendenis (Utricularia ochroleuca);
- Paprastasis skendenis (Utricularia vulgaris).
Tik Utricularia vulgaris yra dažnas augalas. Visos kitos rūšys mūsų šalyje yra retos, o gelsvasis skendenis – saugomas.
Akvariumuose neretai auginamas Utricularia graminifolia, sudarantis tankius neaukštus sąžalynus.
Nenorėčiau agituoti nei už, nei prieš skendenius – kiekvienas kolekcionierius turi įsitikinti pats, patinka jam tas augalas, ar nepatinka.
Informacijos šaltiniai:
- Жизнь растений, 5(1) tomas, Maskva, 1980, Ж60501-571/103(03)-80-4306021000;
- James Pietropaolo, Carnivorous plants of the world, Honk Kong, 1986, ISBN 3-88192-356-7;
- Wikipedia.
Iliustracijos:
- Lietuvos ežerų pakraščiuose žydintis Utricularia sp. Dr. Jolantos Rimšaitės nuotrauka (2010);
- Utricularia vulgaris. Piešinys iš leidinio Prof. Dr. Otto Wilhelm Thomé ”Flora von Deutschland, Österreich und der Schweiz” 1885, Gera, Vokietija (Permission granted to use under GFDL by Kurt Stueber Source)
Jogaila Mackevičius
