Sandersono skendenis – nors nėra dažniausiai auginamas, bet turbūt pats atspariausias iš auginamų skendenių rūšių. Šis augalas įtrauktas į nepageidaujamų invazinių Naujosios Zelandijos augalų – piktžolių sąrašą. Tad kas gali būti lengviau už piktžolės auginimą.

Pavadinimas, jo reikšmė

Utricularia sandersonii Oliv. Lietuviškasis augalo pavadinimas yra tikslus mokslinio lotyniškojo vertimas – Sandersono skendenis. Yra keletas mokslinių pavadinimų sinonimų: U. sandersonii var. treubii (Kamieński) Kamieński, U. treubii Kamieński

Sistematinė padėtis

Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Magnolijūnai (Magnoliophyta), klasė – Magnolijainiai (Magnoliopsida), poklasis – Notreliažiedžiai (Lamiidae), šeima – Skendeniniai (Lentibulariaceae), gentis – Skendenis (Utricularia), pogentis – Bivalvaria, sekcija – Calpidisca, rūšis – Utricularia sandersonii Oliv. (Sandersono skendenis).

Atradimas

Rūšį 1865 metais aprašė britų botanikas Daniel Oliver.

Paplitimas

Sandersono skendenis naturaliai yra Pietų Afrikos endemikas. Tačiau pastarąjį šimtmetį sugebėjo paplisti ir į kitus žemynus.

Morfologija ir augimo ypatumai

Turbūt išskirtiniausia šio skendenio savybė – jo žiedo forma. Tokios formos žiedų nekrauna nė viena kita skendenių rūšis. Lapai lašo formos, atvirkščiai kiaušiniški. Medžioklės įranga – kaip ir visų skendenių – vakuuminės kameros.

Tai – litofitinė rūšis. Sandersono skendeniai auga ant atvirų stačių uolų, 200 – 1200 metrų aukštyje virš jūros lygio.

Auginimas dirbtinėmis sąlygomis

Nesunkiai auginama rūšis. Tuos spėjau įsitikinti jau per pirmas kelias auginimo savaites.

Nereikalauja itin drėgno oro. Gali augti mineraliniame substrate. Dažniausiai auginamas durpiniame substrate, kuriame įmaišyta daugiau smėlio (durpės-smėlis santykiu 1:2 ir didesniu smėlio kiekiu).

Substrato perdžiovinti nepageidautina, tačiau jis gali būti sausesnis nei daugumai skendenių rūšių.

Mėgsta šilumą. Bet ne karštį. Optimalios augimo temperatūros diapazonas +20 – +30°C. Žemesnėje augalo augimas labai sulėtėja, aukštesnėje labai greitai nužydi žiedai.

Nemėgsta ryškios šviesos, todėl geriau auga kitų augalų pavėsyje arba ant rytinės bei vakarinės ekspozicijos palangių.

Jokio ramybės periodo augalui nereikia – tokias pačias sąlygas būtina išlaikyti visus metus.

Informacijos šaltiniai:

  1. Wikipedia,
  2. International Carnivorous Plants Society,
  3. Taylor, Peter. (1989). The genus Utricularia: A taxonomic monograph. Kew Bulletin Additional Series XIV: London,
  4. Bary Rice vabzdžiaėdžiams augalams skirtas puslapis.

Jogaila Mackevičius