Apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia) – saulašarinių (Droseraceae) šeimos, saulašarių genties vabzdžiaėdis augalas. Pavadinimas kitomis kalbomis: angliškai – Common sundew, Round-leaved sundew, vokiškai – Rundblättriger Sonnentau, lenkiškai – Rosiczka okrągłolistna, čekiškai – Rosnatka okrouhlolistá, latviškai – Apaļlapu rasene, prancuziškai – La drosera à feuilles rondes, rusiškai – Рося́нка круглоли́стная, itališkai – La Rosolida. Daugumoje pavadinimų skirtingomis kalbomis atsispindi augalo „apskritalapiškumas” ir/arba „rasa”.
Tai – daugiametis žolinis augalas, išaugantis iki 10-20 cm aukščio. Lapai sutelkti prigludusioje prie žemės skrotelėje. Lapo lakštas apskritas, gali būti šiek tiek ovalus. Lapo viršutinis paviršius apaugęs tankiais liaukiniais plaukeliais, išskiriančiais lipnų skystį.
Vienas augalas išaugina nuo 1 iki 3 plikų žiedynstiebių. Žiedynas – vienapusė kekė. Vainiklapiai balti. Vaisius – pailga, lygi dėžutė. Sėklos smulkios, verpstiškos, rudos.
Žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais, sėklos subręsta rugpjūčio – rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis. Auga durpynuose, užpelkėjusiose pievose, kimininėse pelkėse.
Saulašarės, kaip ir absoliuti dauguma vabzdžiaėdžių augalų, auga skurdžiame dirvožemyje. Augalas maisto medžiagų gauna iš įvairių smulkių vabzdžių. Ant lapo nutūpusi auka netrunka prilipti prie liaukinių plaukelių išskiriamo lipnaus virškinamojo skysčio. Sudirginus liaukinius plaukelius, šie užsilenkia ir apgaubia vabzdį.
Virškinimo fermentas panašus į pepsiną. Pats virškinimo procesas trunka vieną – kelias dienas. Po to lapas vėl išsitiesia, o vėjas arba lietus nupučia ar nuplauna aukos likučius. Dar po kiek laiko plaukeliai vėl ima išskirti lipnų skystį, ir medžioklės procesas netrunka pasikartoti.
Apskritalapė saulašarė – turbūt labiausiai paplitusi vabzdžiaėdžių augalų rūšis. Jį sutinkama visame pasaulyje, paplitusi Europoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje (net gi Japonijoje), netoli Australijos – Naujojoje Gvinėjoje. Nors šį rūšis labai paplitus, kosmopolitinė, tačiau auga ji tik pelkėse. Taigi, mažėjant šių augimviečių (sausinant pelkes, jas eksploatuojant), mažėja ir apskritalapės saulašarės populiacijos.
Apskritalapė saulašarė naudojama ir medicinoje. Vaistams vartojama visa antžeminė dalis, kuri pjaunama saulašarėms žydint. Žaliavoje yra 4,4 % cukrų, 1,5 % tanino, 5 % mineralinių medžiagų (silicio, geležies, magnio, fosforo, natrio, kalcio, mangano), gleivių, rauginių medžiagų, pigmentų, 0,1-1,0 % naftochinonų, drozerono ir plumbagino, askorbino rūgšties, organinių rūgščių (citrinos, vyno, gintaro, obuolių).
Auginimas
Apskritalapę saulašarę nėra sunku auginti. Geriausiai ji auga gyvuose kiminuose, dirbtinėje pelkutėje. Tačiau galima mėginti auginti ir durpiniame substrate. Substratas turi būti pakankamai purus ir laidus vandeniui. Sudėtis: natūralios durpės, perlitas, rupus smėlis, smulkinti kiminai sumaišomi tūrio santykiu 4:4:1:2 (ar panašiu – čia kiekvienas augintojas gali į valias eksperimentuoti).
Pavasarį, vasarą ir rudenį parenkama maksimaliai saulėta vieta. Nors nakčiai gerai kai bent jau oras šiek tiek atvėsta. Saulašarėms patinka naktinis rūkas, migla ir vėsa. Todėl ypač vakarais jas galima lengvai nupurkšti, sudarant dirbtinę miglą aplinkiniame ore.
Trūkstant saulės, saulašarių lapai pažaliuoja, dingsta raudonos spalvos pigmentas liaukiniuose plaukeliuose. Taigi, tikrąją savo išvaizdą šie augalai gali parodyti tik visą dieną išbūdami saulėje.
Substratas niekada neturi perdžiūti – padėkliukas po vazonu pilnas vandens yra būtinas, vanduo naudotinas minkštas.
Tačiau turbūt sunkiausias apskritalapės saulašarės priežiūros etapas – žiemos periodas. Artėjant žiemai, šie augalai sudaro žiemojančius pumpurus ir pasislepia kiminuose iki pavasario. Todėl panašias sąlygas reiktų sudaryti šiems augalams ir auginamiems kultūroje. Gerai, kai temperatūra nukrinta šiek tiek žemiau nulio, tačiau galima sėkmingai saulašares per žiemą išlaikyti ir 0 – +5 °C temperatūroje. Šiuo atveju šviesa yra būtina, bet esant žemesnei temperatūrai, galima laikyti ir tamsoje.
Saulašarės žydi liepos – rugpjūčio mėnesiais. Gana lengvai augdamos dirbtinėmis sąlygomis užmezga ir subrandina gyvybingas sėklas, kurios netrunka pačios pasisėti. Sėjinukai greičiausiai pasirodys tik kitais metais. Pergyventi, kad žydėjimas labai išsekins motininį augalą, neverta. Tiek žiedai, tiek sėklos yra pakankamai smulkūs, todėl daug maisto medžiagų šis procesas nesunaudoja.
Taigi, šių saulašarių auginimas gali būti įdomus užsiėmimas, jos nė kiek nenusileidžia savo estetine išvaizda bei gyvenimo būdo savitumu nuo kitų – tropikinių ar vidutinių platumų – saulašarių.
Informacijos šaltiniai:
- W. Eisenreich, A. Handel, U.E. Zimmer, Išsamus augalų ir gyvūnų žinynas, Naujoji Rosma, 2007, ISBN 978-9955-06-191-5;
- A. Lekavičius, Vadovas augalams pažinti, Mokslas, 1989, ISBN 5-420-00260-4.
- Wikipedija, laisvoji enciklopedija, Apskritalapė saulašarė
- Musėkautas nuotraukų galerija – daugiau apskritalapės saulašarės ir jos augimviečių nuotraukų.
