Turbūt beveik kiekvienas vabzdžiaėdžių augintojas pradeda nuo jos… Alisos saulašarės. Didelė, ryški skrotelė, neišrankumas aplinkos sąlygoms, greitas dauginimasis įtakoja ne tik gausų šių augalų paplitimą natūraliomis salygomis, bet ir ant augintojų palangių visame pasaulyje.

Drosera aliciae  (C) Ingrida Bielskiene

Pavadinimas, jo reikšmė

Mokslinis pavadinimas – Drosera aliciae R. Hamet.

Lietuviškas – Alisos saulašarė.

Pavadinimai kitomis kalbomis: angliškai – Alice sundew, lenkiškai – Rosiczka Alicji, prancūziškai – Rossolis d’Alice, rusiškai – Росянка Алисы.

Sinonimai:

(1) Drosera aliciae auct. non R.Hamet: R.Hamet (1907) [=Drosera aliciae/Drosera natalensis]
(2) Drosera aliciae auct. non R.Hamet: Oberm. in sched. (1985) [=Drosera slackii]
(3) Drosera curviscapa Salt. (1939)
(4) Drosera curviscapa var. esterhuyseniae Salt. (1944)
(5) Drosera esterhuyseniae (Salt.) Debbert (1991)
(6) ?Drosera rubrifolia Debbert (2002)
(7) Drosera spathulata Hort. ex Behre (1929) [=Drosera aliciae/Drosera spatulata]

Sistematinė padėtis

Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Magnolijūnai (Magnoliophyta), klasė – Magnolijainiai (Magnoliopsida), poklasis – Dilenijažiedžiai  (Dileniidae), eilė – Gvazdikiečiai (Cariophyllales), šeima – Saulašarijiniai (Droseraceae), gentis – Saulašarė (Drosera).

Atradimas

Rūšį 1905 metais aprašė Raymond Hamet.

Paplitimas

Gimtinė –  Pietų Afrika. Auga panašiose augimvietėse kaip ir Kapo saulašarė (Drosera capensis).

Augimo ypatumai ir morfologija

Gimtinėje Alisos saulašarė nėra reta, auga gausiomis populiacijomis. Turbūt tai sąlygoja augalo atsparumas ir didelis vislumas. Alisos saulašarė subrandina daug gero daigumo sėklų (tai reiktų atminti, auginant šį augalą kolekcijose – tai viena iš „piktžolių”, galinčių greitai nustelbti lepesnes rūšis).

Lapai pleištiški, sutelkti į kartais net 10 cm skersmens skroteles, apaugę tankiais liaukiniais plaukeliais, kurie natūraliomis sąlygomis būna raudoni.

Žydėdamas augalas išaugina 20-30 cm žiedynstiebius. Žiedai rožiniai. Žydi trumpai, greitai subrandindamos sėklas.

Drosera aliciae  (C) Lina Deimantaviciute 2

Auginimas dirbtinėmis sąlygomis

Viena dažniausiai auginamų saulašarių. Dėl gero sėklų daigumo ir jaunų augalų atsparumo bei greito augimo, augalininkystės ūkiai dažnai apsiima ją auginti.

Neblogai auga žiemą kambaryje ant palangės, todėl rekomenduotina pradedantiesiems vabzdžiaėdžių augalų augintojams. Auga visus metus be ramybės periodo, todėl nereikia rūpintis išskirtinėmis sąlygomis tam tikru metų laiku. Optimali temperatūra +20 – +25°C.

Alisos saulašares galima auginti paprastame durpiniame substrate, kuriame puriklis yra perlitas arba smėlis. Paprasčiausi receptai: durpės – perlitas santykiu 1:1 (2:1), durpės – smėlis santykiu 1:1 (2:1).  Tereiktų prisiminti, kad perlitas nors ir pagerina substrato purumą, bet taip pat kaip ir durpės sugeria vandenį bei jame esančias maisto medžiagas. Todėl substratą su perlitu reiktų dažniau praplauti minkštu vandeniu.

Drosera aliciae  (C) Jogaila Mackevicius 1

Substratas turi būti nuolat drėgnas. Geriausia, jei padėkliuke po vazonu nuolat būtų šiek tiek minkšto vandens. Tačiau D. aliciae gali pakęsti ir kiek sausesnį substratą. Svarbu, kad jis visiškai nesudžiūtų. Tai labai didelis privalumas vabzdžiaėdžiams augalams. Ypač jei turime juos ilgesnį laiką palikti be priežiūros.   

Aplinkos drėgmei Alisos saulašarės nėra jautrios. Gerai, kai ji viršija 60%. Tačiau reikia pastebėti, kad kuo mažesnė drėgmė, tuo augalas mažiau atsparus kenkėjams. Alisos saulašares puola amarai, skydamariai, baltaspariniai.

Drosera aliciae pažeista amarų

Drosera aliciae pažeista amarų

Paprastai vegetacijos metu šios saulašarės pagauna ir suvirškina smulkius kenkėjus, bandančius ant jų nutūpti. Tačiau pradėjusios leisti žiedynkotį, Alisos saulašarės tampa bejėgės. Žiedynkotis neturi liaukinių plaukelių su rasa, todėl kenkėjai lengvai juo nusileidžią ir pažeidžia jautriausią skrotelės dalį – jos centrą.

 

Informacijos šaltiniai:

  1. Wikipedija;
  2. Stewart McPherson, Glistening Carnivores – the sticky-leaved insect-eating plants, ISBN: 978-0-9558918-1-6
  3. Stewart McPherson, Carnivorous Plants and their Habitats Volumes 1 and 2, ISBN: 978-0-9558918-4-7;
    ISBN: 978-0-9558918-5-4
  4. Stewart McPherson, Drosera – The Sundews;   
  5. Asta Ivaškevičiūtė, Saulašarės – Drosera (Musėkautas.lt);
  6. Ingrida Bielskienė, Mano bandymai. Saulašarių sėja (Musėkautas.lt);
  7. Jogaila Mackevičius. Saulašarės. Sėjinukų persodinimas (Musėkautas.lt);
  8. Jogaila Mackevičius, Maitinimas. Uodo truklio lervos (Musėkautas.lt);
  9. Jogaila Mackevičius, Sistematika. Saulašariniai – Droseraceae (Musėkautas.lt);
  10. Tema forume „Akivaras”.

Jogaila Mackevičius

Ingridos Bielskienės (1), Linos Deimantavičiūtės (2), Jogailos Mackevičiaus (3-4) nuotraukos