Jau kelinti metai pavasarį pasisėju vienos ar kelių rūšių saulašarių. Šiemet pasirinkau neišrankią dažnai auginamą Drosera capensis ir nelabai žinomas Drosera nidiformis ir D. capiliaris.
Daigynui parinkta pietinė palangė. Nuo intensyvios saulės šviesos sėjinukai bus apsaugoti ant lango pakabintu marlės gabaliuku. Papildomo apšvietimo nėra.
Substratas – durpinis. Durpės sumaišytos su perlitu santykiu 1:1.
Į indelius (su iškirptomis skylutėmis dugne) sudėtas substratas gausiai perlietas Topaz skiediniu (2 lašai 250 ml vandens). Tai garantuoja apsaugą nuo pelėsio.
Sėklos sėtos atsargiai dantų krapštuku jas nužeriant nuo popieriaus gabaliuko, kuriame jos buvo įvyniotos.
Pasėtos sėklos substratu neužbertos, daugiau nelaistoma – visą drėgmę daigyklos gauna iš padėkliuke esančio vandens.
Po keleto savaičių Drosera nidiformis ėmė gana sparčiai dygti, norsa sunkiai, bet vis gi bando ją prisivyti Drosera capensis, o D. capiliaris daigų kol kas pastebėti nepavyksta
Ingrida Bielskienė
