Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Ieškomi įrašai pažymėti saulašariniai

Ateivė iš Pietų Afrikos, auganti visus metus be pertraukos, gerai besidauginanti sėklomis  formuojanti vešlias ilgų siaurų lapų skroteles, neišranki auginimo sąlygoms – tai tik keletas požymių, kuriais galime apibūdinti gana plačiai egzotikos mėgėjų tarpe auginamą Drosera capensis – Kapo saulašarę.

Turbūt beveik kiekvienas vabzdžiaėdžių augintojas pradeda nuo jos… Alisos saulašarės. Didelė, ryški skrotelė, neišrankumas aplinkos sąlygoms, greitas dauginimasis įtakoja ne tik gausų šių augalų paplitimą natūraliomis salygomis, bet ir ant augintojų palangių visame pasaulyje.

Šiek tiek Alisos saulašarių nuotraukų   Ingridos Bielskienės, Jogailos Mackevičiaus, Linos Deimantavičiūtės, Mildos Černiūtės nuotraukos

Iš beveik 200 rūšių saulašarių (Drosera) genties augalų Lietuvoje sutinkamos tik trys rūšys ir vienas savaiminis tarprūšinis hibridas.

Viena iš gausiausių vabzdžiaėdžių augalų šeimų. Su saulašariniais rūšių skaičiumi konkuruoja tik skendeniniai ir ąsoteniniai. Visos kitos šeimos joms gerokai nusileidžia. Sistematinė šeimos padėtis: Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Magnolijūnai (Magnoliophyta), klasė – Magnolijainiai (Magnoliopsida), poklasis – Dilenijažiedžiai  (Dileniidae), eilė – Gvazdikiečiai (Cariophyllales), šeima – Saulašarijiniai (Droseraceae). Pastaraisiais dešimtmečiais kito vidinė šeimos sistematika. Dar […]

Užbaigiant 2010-uosius metus buvo žadėta, kad ateinančiais, t.y. šiais metais, į vabzdžiaėdžius pasižiūrėsime plačiau, detaliau ir giliau. Kadangi beveik visos dažniausiai mūsų krašte auginamos rūšis jau aptartos, gal verta pasidomėti, kaip jas skirsto mokslininkai-sistematikai. Vabzdžiaėdiškumas atsirado nepriklausomai labai skirtingose žiedinių augalų grupėse.  Tokie patys medžioklės organai – gaudyklės  – giminingose augalų grupėse gali būti labai […]