Paprastoji tuklėPaprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris) – viena iš plačiausiai paplitusių tuklių rūšių. Jį sutinkama šiauriniame pusrutulyje Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Tai – šalčiui atspari vidutinių platumų tuklių rūšis. Ji taip pat sutinkama ir šiaurinėse platumose – Aliaskoje, Grenlandijoje.

Sutinkama rūšis ir Lietuvoje, pelkėse, grioviuose, drėgnose pievose. Tačiau yra apyretė, todėl saugotina.

Pavadinimas,  jo reikšmė

Pilnas pavadinimas –Pinguicula vulgaris (L).

Pavadinimai kitomis kalbomis: angliškai – Common Butterwort, Bog-Violet, Violet Butterwort,  vokiškai – Gemeines Fettkraut,  čekiškai – Společná tučnice, prancūziškai – Grassette commune. Virtualių vertėjų pagalba galima sužinoti šio augalo pavadinimą ir kitomis kalbomis.

Kiekvienos rūšies mokslinis (binominis) pavadinimas sudarytas iš dviejų žodžių, nusakančių gentį ir rūšį, skliaustuose nurodant rūšį aprašiusių mokslininkų pavardes ar jų trumpinius).  Genties pavadinimas “Pinguicula” kilęs iš lotyniško žodžio “pinguis“, reiškiančio “plokščias”. Ir tai atspindi daugumos tuklių išvaizdą – jos turi gana plokščias, prie substrato paviršiaus prigludusias lapų skroteles. Antrasis pavadinimo žodis, apibrėžiantis konkrečią rūšį, “vulgaris” reiškia „paprastoji”.

Sistematinė padėtis

Karalystė – Augalai (Plantae), skyrius – Magnolijūnai (Magnoliophyta),  klasė – Magnolijainiai (Magnoliopsida),  poklasis  –  Notreliažiedžiai (Lamiidae), šeima – Skendeniniai (Lentibulariaceae),  gentis – Tuklė  (Pinguicula).

Genties viduje P. vulgaris priskiriama Pinguicula pogenčiui, Pinguicula grupei.

Prof. Dr. Otto Wilhelm Thomé piešinys, 1885. Šaltinis – http://www.biolib.de/

Artradimas

Pirmą kartą augalą aprašė Karlas Linėjus.

Morfologija ir augimo ypatumai

Augalas turi lapų skrotelę. Lapų viršutinė pusė šviesiai žalia, su liaukomis. Lapai apie 5 cm ilgio. Lapų paviršius lipnus.

Žiedkočių būna iki 6, kiekvienas tik su vienu melsvu žiedu. Žydi gegužės – liepos mėnesiais. Vaisius – apskrita dėžutė. Sėklos labai smulkios.

Auga samaninėse ir šaltiniuotose pelkėse, šlapiose ir užpelkėjusiose pievose, pagrioviuose.

Natūraliomis sąlygomis dauginasi daugiausia sėklomis, rečiau – dukterinėmis skrotelėmis.

Auginimas dirbtinėse sąlygose

Ši tuklių rūšis tikrai nėra skirta pradedantiesiems vabzdžiaėdžių augintojams. Nebent ją norėtumėm auginti lauke, natūraliomis sąlygomis. Tuo atveju jai tinka saulėta ir drėgna vieta. Paprastoji tuklė mėgsta, kai jos šaknys yra sąlyginai vėsesnėje aplinkoje nei antžeminė augalo dalis.

Auginti galima gyvuose kiminuose arba durpiniame substrate, kuriame reikėtų padidinti rupaus smėlio kiekį. Substratas turi būti nuolatos drėgnas, nors trumpalaikius perdžiūvimus šis augalas gali nesunkiai pakęsti.

Augalas jautrus druskų koncentracijai dirvožemyje, jo nereikia tręšti – visomis reikalingomis maisto medžiagomis, kurių paprastoji tuklė negauna šakninės mitybos dėka, augalas apsirūpina gaudydamas smulkius vabzdžius.

Aktyvaus augimo laikotarpiu augalas nėra labai išrankus aplinkos sąlygoms. Jis gali augti tiek lauke, tiek patalpose (ant pietinės ekspozicijos palangių). Žiemos metu augalui reiktų sudaryti ne aukštesnės nei keleto laipsnių šilumos temperatūros sąlygas, nuolatos palaikant drėgmę. Žiemą paprastoji tuklė suformuoja žiemojantį pumpurą, ir taip praleidžia nepalankias augimui sąlygas. Pavasarį šis pumpuras išsiskleidžia, susiformuoja vasarinė skrotelė su medžiojančiais vabzdžius lapais.

Dirbtinai galima dauginti skaidant senesnes skroteles arba lapais. Tačiau šių augalų skrotelėse lapų negausu, todėl ir dauginimo išeiga yra gerokai mažesnė nei daugelio tuklių.

Trumpa kultūroje auginamos paprastosios tuklės fotosesija:

Informacijos šaltiniai:

  1. Casper, S. J.: Monographie der Gattung Pinguicula, (Bibliotheca Botanica, Heft 127/128), 1966, Stuttgart;
  2. Cieslak, Thomas; Polepalli, Jai Santosh; White, Adam; Müller, Kai; Borsch, Thomas; Barthlott, Wilhelm; Steiger, Juerg; Marchant, Adam; Legendre, Laurent: Phylogenetic analysis of ‘Pinguicula (Lentibulariaceae): chloroplast DNA sequences and morphology support several geographically distinct radiations, 2005, Am. J. Bot. 92: 1723 – 1736 Abstract;
  3. Schlauer, Jan: Carnivorous Plant Database, version Nov. 15, 16:25;
  4. Prof. Dr. Otto Wilhelm Thomé Flora von Deutschland, Österreich und der Schweiz 1885, Gera, Germany. Šaltinis;
  5. Wikipedia.

Jogaila Mackevičius