Šį kartą nekalbėsiu ilgai. Tik panagrinėsiu keletą sąvokų vabzdžiaėdžių augalų kontekste. Šios sąvokos labai dažnai maišomos. Kiek teko bendrauti kad ir forumuose, visur šie trys reiškiniai yra dažniausiai vadinami mutacijomis.
Taigi – mutacijos, metamorfozės, vystymosi sutrikimai…
Mutacija – tai dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsiradęs genetinis pakitimas. Kaip žinia, visa augalo augimo ir vystymosi informacija saugoma ląstelės branduolyje. Ji kodais „įrašoma” DNR (DezoksiRibonukleinininės Rūgšties) molekulėje. Kiekviena augalų rūšis gali turėti keletą skirtingų šios informacijos derinių, tačiau didžiąja dalimi jie yra panašūs. Ir štai, sakykim, arba atsitiktinai, arba veikiant kokioms nors cheminėms medžiagoms, radiacijai, informacijos perrašymo metu įvyko klaida. Ji pasikeitė – tai ir yra mutacija.
Nebūtinai mutacijos pasekmėje pakinta augalo išvaizda. Gali kisti ir jo atsparumas sausrai, prisitaikymo prie aplinkos galimybės. Tačiau dažniausiai jus domina būtent išoriniai pasikeitimai.
Būtent mutacijų pasekoje turime visą eilę nuostabių musėkautų veislių (‘Royal Red’, ‘Akay Ru’, ir kt.), įvairiausių saracėnijų spalvinių darinių, kurių nėra gamtoje, keistus ąsočius auginančių ąsotenių. Ne visada šie pakitę augalai yra tokie patys gyvybingi, daugelis jų neišgyventų natūraliomis sąlygomis, nes išvaizdos pakeitimas pakeitė ir jų kaip vabzdžių medžiotojų galimybes. Bet dirbtinai mes juos galime sėkmingai auginti ir džiaugtis turėdami kažką ypatingo.
Nereikėtų maišyti mutacijos (vienkartinio vieno augalo genetinės informacijos pasikeitimo) sukelto išvaizdos pasikeitimo su augalų pasikeitimais, kurie gaunami sukryžminus dvi skirtingas rūšis ar tos pačios rūšies skirtingas formas. Ir vienas, ir kitas procesas gali labai stipriai pakeisti augalo išvaizdą.
Metamorfozės – tai organų pakitimai, kuriuos augalas įgauna savo gyvenimo eigoje. Pavyzdys yra kad ir ąsotenio lapai. Pradžioje jie nelabai skiriasi nuo daugelio augalų lapų.
Bet subrendę ima lapo gale auginti ūsą, kurio vienas galas ima storėti, ir iš šio sustorėjimo išauga ąsotis.
Kitas pavyzdys – musėkauto gaudyklės susiformavimas. Tiek sėjinukai, tiek peržiemoję augalai pradžioje išaugina lapus be gaudyklių. Lapo koteliai būna platūs, iš šonų tarsi užsiauginę sparnelius, o viršuje vos matyti „kažkas”, kas turėtų gaudyti vabzdžius.
Tačiau ilgainiui pradeda lapų gale formuoti pradžioje į pupeles panašius darinius, kuriems „skilus” per pusę, susiformuoja gaudyklė.
Taigi, metamorfozė yra viso labo augalo genetinės informacijos realizavimo išraiška, jo programos įgyvendinimas. Ji neatneša nieko naujo, tiesiog pakartoja „gerai užmirštą seną” naujoje augalų kartoje.
Vystymosi (ontogenezės) sutrikimai. Kartais augalo išvaizda gali pakisti visai ne todėl, kad jis yra taip užprogramuotas ar todėl, kad įvyko mutacija. Gali būti, kad cheminės medžiagos, temperatūra, ryški ar per silpna šviesa, ypač įvairūs pažeidimai, žaizdos, sukelia visai kitokį augalų augimą. Išauga deformuoti lapai, stiebai, tam tikrose vietose susiformuoja maži augaliukai.
Tai yra vienkartinis reiškinys. Augalo su vystymosi sutrikimais palikuonys gali augti visiškai normaliai, o ir pats augalas šių sutrikimų daugiau niekada neatkartoti.
Vienas iš pavyzdžių – Morano tuklės šešialapis žiedas (visų tuklių žiedai yra penkialapiai):
Kitas pavyzdys – musėkautas, išauginęs naują augaliuką ant žiedkočio:
Na, jei taip gali česnakai, vandens lelijos, kodėl nepabandžius taip „pajuokaut” ir musėkautui? Atskyrus tokį augaliuką jis teoriškai turėtų nesunkiai įsišaknyti ir toliau augti kaip atskiras augalas. Ir nebūtinai vietoje žiedų jis augins naujus augaliukus. Nebūtinai juos daugiau formuos ir tas pats senasis augalas.
Jogaila Mackevičius
David Švarc (1), Jogailos Mackevičiaus (2-5), Vestos Santarovič (6) nuotraukos
