en.

Britų laukinės gamtos mylėtojas Džonatanas Njumanas (Jonathan Newman) 2006 metų spalį keliaudamas po Lore Lindu nacionalinį parką centrinėje Sulawesi  dalyje tyrinėjo paukščių gyvenimą šiame nuostabiame Indonezijos kampelyje paukščių gyvenimą. Šių kelionių metu Džonatanas pastebėjo ir nufotografavo vienišą neįprastą ąsotenį, auganti miško pakraštyje atokioje parko dalyje. Po kelių mėnesių grįžęs į Britaniją jis paskelbė šio augalo nuotraukas internete tikėdamasis identifikuoti jį. Visai atsitiktinai aš pamačiau jo nuotraukas, ir man akimirksniu tapo aišku, kad jose esantis augalas skiriasi nuo visų tuo metu žinomų ąsotenių (Nepenthes) ir gali būti nauja rūšis.

Nepenthes pitopangii

Nepenthes pitopangii

Nors Džonatano pastebėtas augalas augo atokioje Lore Lindu parko dalyje, aš susiruošiau kelionei į Sulawesi ir 2007 metų rugpjūtį atvykau į Poso su savo geru draugu gamtininku Greg Bourke. Gavę leidimus įžengti į Lore Lindu nacionalinį parką, mes, naudodamiesi Džonatano užrašais, kuriais jis mums maloniai leido naudotis, sekėme jo maršrutu, tikėdamiesi atrasti augalą. Po ilgos kelionės, mes galiausiai atradome vietą, kurioje Džonatanas lankėsi prieš metus, o galiausiai radome tą patį augalą, kuris buvo nufotografuotas. Iš tikrųjų, tik vienas vienintelis augalas ir šįsyk buvo rastas, nepaisant mano pastangų atrasti daugiau, kopiant į tris artimiausius kalnus. Ir iki šių dienų tėra žinomas tik tas vienintelis augalas, bet nepaisant tokio neįtikėtino retumo, neginčijamai aišku, kad Džonatanas atrado naują ąsotenių rūšį, kuri pavadinta Nepenthes pitopangii, dr. Rahmadanil Pitopang (Tadulako universiteto herbaro kuratoriaus, kuris pirmasis surinko šios rūšies herbarą) garbei.

Vienintelis žinomas gyvas N. pitopangii augalas yra didelis vyriškas egzempliorius, turintis daug atšakų ir iki 2 metrų ilgio stiebus, išaugančius iš vieno pagrindo. Augalas auga daliniame pavėsyje, krūmynų apsuptyje žemutinio kalnų miško pakraštyje. Stiebai prasibrauna pro aplinkinę augaliją virš jos ir žydi dažnai, bet ar toks augimas yra tipinis N. pitopangii, pasakyti sunku, kol nebus atrastos kitos populiacijos ir neištirti jų augimo dėsningumai. Kadangi tik vienas egzempliorius atrastas augantis miško pakraštyje, gali būti, kad jis išdygo iš atsitiktinai atklydusios sėklos, kuri sudygo prieš atželiant miškui. O dabar susidariusios sąlygos trukdo naujoms sėkloms sudygti.

Šis augalas išaugina siaurus iki 15,6 cm ilgio ir 3,4 cm pločio lapu. Lapo lakštas yra ryškiai žalias, o stiebai tamsiai raudoni ar purpuriniai su retais žaliais taškeliais. Šio unikalaus augalo viršutiniai ąsočiai gausiai formuojasi iš lapų galų ant siaurų ūselių. Kiekvienas ąsotis yra iki 4,5 cm aukščio ir 3,7 cm pločio piltuvėlio formos, nežymiai siaurėjantis ties žiotimis. Peristomas, supantis ąsotėlio žiotis, yra cilindriškas, nežymiai banguotas. Nedidelės gaudyklės yra dengiamos apvalaino, plokščio dangtelio, kuris apsaugo ąsotėlį nuo lietaus, persipildymo skysčiais ir per didelio pasunkėjimo. Šio augalo gaudyklės yra nuostabių spalvų. Išorė yra ryškiai geltona ar gelsvai oranžinė, išmarginta tamsiai oranžiniais ar raudonais plėmais, išsidėstančiais išilgai ąsotėlio pagrindo ir besitęsiančiais ąsočio ūseliu ir keletą centimetrų lapo paviršiumi. Vidinė ąsočio pusė yra blyškiai gelsva, o peristomas tamsiai oranžinis ar raudonas, dažnai su tamsesniu vidiniu kraštu.

Nepenthes pitopangii

Nepenthes pitopangii

Nepaisant to, kad N. pitopangii ąsočiai kažkiek panašūs į kitų ąsotenių rūšių ąsočius, nelabai tikėtina, kad tai – tarprūšinis hibridas, nes nėra jokio patikimo morfologinio panašumo su kitomis simpatrinėmis ąsotenių rūšimis. Iki šiol atrasti tarprūšiniai hibridai turėdavo ryškiai išreikštų bent vieno tėvų bruožų. N. pitopangii aplinkoje aptikti N. maxima ir N. tentaculata. Gerai įsižiūrėjus, galima rasti šiek tiek N. pitopangii panašumų su šiomis rūšimis. Kita Sulawesi endeminė ąsotenių rūšis, į kurią panašus . pitopangii, yra Nepenthes glabrata. Tačiau artimiausia N. glabrata žinoma augimvietė yra nutolusi nuo N. pitopangii radimvietės 50 kilometrų, taigi, labai mažai tikėtina, kad šie augalai galėtų susitikti natūraliai gamtoje.

Nelaimei, kadangi tik vienas N. pitopangii augalas tėra atrastas, rūšies išnykimo grėsmė yra ekstremaliai didelė. Ąsoteniai yra vienalyčiai augalai, todėl sėkmingam rūšies išlikimui reikia dviejų skirtingų lyčių augalų, augančių netoliese. Vienas vyriškas individas negali subrandinti sėklų, ir gali netikėtai nunykti. Labai tikėtina, kad yra daugiau N. pitopangii populiacijų, tačiau kol centrinė Sulawesi dalis bus gerai ištyrinėta botanikų, sunku patikėti galima šio augalo gausa laukinėje gamtoje. Gaila, bet net ir sunkiai prieinamuose Lore Lindu parko pakraščiuose vieno augalo ateitis nėra saugi. Sugrįžęs 2008 metais po preliminarių augalo tyrinėjimų 2007-ais, aš aptikau apkarpytą iki pusės buvusio dydžio vienintelį N. pitopangii egzempliorių. Greičiausiai tai savanaudžių ąsotenių kolekcionavimo entuziastų darbas. Būtų didelė netektis tiek Sulawesi, tiek Indonezijai, jei tokia nuostabi rūšis dėl brakonierių išnyktų amžiams, juolab, kad daugiau jos augimviečių nėra žinoma.

Nepenthes pitopangii

Nepenthes pitopangii

Daugiau informacijos apie N. pitopangii pateikiama Stewart McPherson knygų serijoje Pitcher Plants of the Old World, kurią galima rasti sekant šią nuorodą .

Stewart McPherson
Vertė J. Mackevičius