. 

Po nesėkmingų bandymų 2007 metais surasti vieną įspūdingiausių ir didžiausių Indonezijos ąsotenių, aš suplanavau 2008 metų bandymą atrasti šį svajojamą augalą. Rūšis, kurią siekiau atrasti, yra Nepenthes treubiana, mažai žinoma ąsotenių rūšis, randama tik Naujojoje Gvinėjoje. Pavadinta ji garsaus olandų botaniko Melchior Treub, studijavusio olandų rytų Indiją nuo 1880 iki 1909, garbei. Augalas, apie kurio ekologiją ir paplitimą yra mažai informacijos, auga tik atokiuose Naujosios Gvinėjos pakrantės šlaituose.

Nepenthes treubiana ąsočiai

Aš atvykau į Papua 2008 gegužės mėnesį ir po susitikimo su draugu Tommy Mark, suplanavau N. treubiana paieškas. Ankstesnių augalo stebėjimų duomenimis augalas buvo rastas MacCluer įlankos uolų šlaituose, o taip pat Misool saloje, kurioje aš lankiausi anksčiau ir neradau N. treubiana. MacClufer įlankos duomenys dabar man atrodė realistiškesni, kadangi šiose vietovėse augalas buvo pirmą kartą atrastas.

Po keleto dienų skraidymų tarp miestų Tommy ir aš atvykome į atokų žvejų kaimelį prie MacCluer įlankos kranto. Tuo metu vietinė kuro krizė įtakojo tai, kad daugelis žvejų negalėjo išplaukti jūron žvejoti, tad akivaizdu, kad Tommy ir aš negalėjome rasti žvejo, turinčio pakankamai degalų, kad nuplukdytų mus išilgai įlankos kranto ieškoti augalo. Po dienos pokalbių ir diskusijų su vietiniais, mes pagaliau atradome senyvo amžiaus žveją, turintį plaukiantį laivą ir norintį pagelbėti mums augalo paieškose.

Dauguma vejų pažinojo ąsotenius ir stengėsi padėti mūsų paieškose nupasakodami ar piešdami anksčiau jų sutiktus augalus. Kai kurie nupasakojo augalus kaip milžiniškas orchidėjas, kiti manė, kad jie gali šaudyti į muses, tačiau mus pasišovęs nuplukdyti žvejus atrodo gerai pažinojo šį augalą ir nupiešė jį gana tiksliai. Kitą rytą mes atvykome į prieplauką anksti ryte, apie 6 valandą, kur savo valtyje mūsų laukė pasiruošęs žvejys. Aš ir Tommy įlipome į valtį ir pradėjome paieškas išilgai kranto.

Apie šio augalą buvo mažai informacijos, bet iš jos buvo aišku, kad jis auga ant kalkakmenio šlaitų tiesiai virš vandens toje pakrantėje, išilgai kurios mes dabar keliavome. Mes įdėmiai apžiūrinėjome šlaitus dreifuodami tarp nuostabių salų ir kvapą gniaužiančių koralinių rifų bei paplūdimių. Maždaug po valandos Tommy ant vertikalaus šlaito pamatė ąsotenio lianą, augančią maždaug 30 metrų virš vandens lygio. Mums buvo per sunku ją pasiekti, todėl mes tęsėme paieškas ir greitai aptikome daugiau augalų, augančių arčiau vandens paviršiaus. Iškarto tapo aišku, kad mūsų atrastas augalas buvo mistiškasis Nepenthes treubiana, nes daugiau nei viena Naujosios Gvinėjos ąsotenių rūšių neturi tokio dydžio, spalvingumo ir formos ąsočių.

Nepenthes treubiana

Apatiniai ąsočiai yra ovalūs, piltuviški ar cilindriški, iki 27 cm ilgio ir 14 cm pločio (žinoma, dažniausiai mažesni nei šie maksimalūs matavimai), įvairiai išgaubti ar išsipūtę. Dažnai ąsočio plotis didžiausias žemiau angos, kas sudaro išsipūtusios gaudyklės įvaizdį. Sparneliai iki 2 (kartais 3) cm pločio, padengti iki 11 (dažniausiai trumpesniais nei 6) mm plaukeliais, nusidriekiančiais žemyn. Dažnai sparneliai būna išsigaubę į priešingas puses, retais atvejais – vietomis banguoti. Peristomas lygus, šiek tiek cilindriškas, iki 2 cm pločio, ištįsęs ąsočio nugarinės-priekinės pusės kryptimi. Peristomas išvagotas iki 2 mm gyslelių, tarp kurių yra iki 2 mm tarpeliai. Gyslelės prasitęsia vidinėje peristomo pusėje, sudarydamos iki 2 mm ilgio spygliukus. Galinėje pusėje, iškart po dangteliu, peristomas staigiai pakyla, dažnai sudarydamas kuprelę (iki 44 mm pločio). Dangtelis elipsiškas ar apvalainas, iki 11 mm ilgio ir 6,5 mm pločio. Dangtelis neturi ataugėlės. Pentinas nešakotas, iki 12 mm ilgio.

Apatinių ąsočių išorė yra alyvmedžių žalumo, geltona ar kartais organiškai raudona, ir gali būti išmarginta tamsiai žaliais ar purpuriniais dryžiais. Gaudyklės vidus yra gelsvai žalias, dažnai su tamsiai raudonais, purpuriniais ar juodais plėmais. Peristomas gali būti geltonas, purpurinis ar juodas, o dangtelis tokios pačios spalvos kaip gaudyklės išorė, dažnai su tamsiais purpuriniais plėmais viršutinėje dalyje. Kartais visos apatinių gaudyklių dalys gali būti gelsvai žalsvos ar rausvos.

Viršutiniai ąsočiai iki 26 cm ilgio ir 12 cm pločio (taip pat dažniausiai mažesni nei šie maksimalūs matavimai). Gaudyklės piltuviškos, dažniausiai gaudyklės plotis staigiai mažėja iškart žemiau jos angos, todėl taip pat susidaro įspūdis, kad gaudyklė yra išsipūtusi. Priekinė gaudyklės pusė yra plokščia beveik iki pamato. Sparneliai redukuoti iki siaurų keterų priekinėje gaudyklės pusėje, arba jų išvis nėra. Visos kitos dalys tokios pačios kaip ir žemutiniuose ąsočiuose.

Viršutinio ąsočio išorė yra gelsvai žalia. Vidus geltonas, dažniai išmargintas dideliais tamsiai purpuriniais ar juodais plėmais. Peristomas gelsvai žalias, dryžuotas įvairiomis juostomis, kurios yra tamsiai purpurinės ar juodos, dangtelis geltonas, dažnai su juodomis ar purpurinėmis dėmėmis vidinėje pusėje. Kai kurių populiacijų ąsočiai yra vien gelsvai žali.

MacCluer įlankoje N. treubiana dažniausiai sutinkamas mažų salų pakrančių šlaituose, atsuktuose į sausumą. Todėl galima daryti prielaidą, kad jie mėgsta apsaugą nuo sūraus vandens purslų. Tačiau aš aptikau populiacijas, augančias vos keletą centimetrų virš vandens lygio. Tai labai neįprasta, nes dauguma ąsotenių yra netolerantiški sūriai aplinkai.

Tyrinėdamas MacCluer įlankos populiacijas aš pastebėjau, kad jos sudarytos daugumoje iš suaugusių masyvių augalų, kurie masiškai žydėjo ir brandino sėklas. Žiedynkočiai siekė 75 cm  ir turėjo kelis šimtus žiedų. Kiekvienas subrendęs augimo taškas gali suformuoti keletą žiedynkočių per metus, kas rodo, kad šios rūšies sėklų produkcija yra labai gausi. Deja, jaunų augalų buvo mažai. Tai rodo, kad dauguma sėklų yra nupučiamos nuo šlaitų į vandenyną. Vietų, kuriose sėklos galėtų sėkmingai sudygti, yra labai mažai, todėl augalas turi subrandinti jų daugybę tam, kad išliktų.

Augantis MacClu įlankos vandenyno pakrantėje N. treubiana

Stebėti augalus nebuvo lengva. Vandenyno bangos nuolatos daužė nedidelį laivą į pakrančių uolas. Bet po keleto valandų, po plaukiojimo tarp daugybės salų ir stebint daugybę N. treubiana populiacijų, mes pradėjome kelionę atgal. Pakeliui žvejys įplaukė į nedidelę mažos salos įlankėlę. Jis parodė mums tris nuostabius piešinių rinkinius ant uolų, nutapytus raudonu pigmentu. Piešiniai turėjo keturis pagrindinius simbolius: akį, ranką, aštuonkojį ir žuvį. Kiekviename rinkinyje buvo daugybė piešinių. Iki šiol nesu tikras, ar šių piešinių buvimas buvo anksčiau dokumentuotas, ar ne. Dabar tai jau padaryta, bet lieka neaišku, ar kas nors anksčiau juos tyrinėjo.

Piešiniai olose MacCluer įlankoje

Nepaisant to, kad N. treubiana neauga nė viename nacionaliniame parke ar saugomoje teritorijoje, šios rūšies išlikimas laukinėje gamtoje atrodo labai pozityviai. Didžiuliai šio augalo sąžalynai aptinkami atokiuose MacClufer įlankos kalnų šlaituose, kuriems negresia jokia žmogaus invazija. Dažniausiai šios populiacijos yra labai sunkiai pasiekiamos. Artimiausioje ateityje šis nuostabus, tik Indonezijoje sutinkamas augalas, turi puikią galimybę išlikti laukinėje gamtoje.

Stewart McPherson
Vertė J. Mackevičius