|
Paroda ,,Augalų labirintai” yra ne akcija, ne vienkartinis įvykis. Ji jau turi tradicijas ir savo dalyvių bei lankytojų ratą. Čia renkasi žmonės, mėgstantys natūralų, kūrybingą ir harmoningą gyvenimą.
Tradiciškai penktą kartą Lietuvos edukologijos universitete Gamtos, matematikos ir technologijų mokslų fakultete rugsėjo 27 – 29 dienomis vyks kambarinių gėlių paroda ,,Augalų labirintai“. Joje demonstruojami augalų mylėtojų išpuoselėti augalai.
Šioje parodoje dalyvauja apie 100 kolekcionierių iš didesnių ir mažesnių Lietuvos miestų. Parodos dalyviai yra įvairių sričių specialistai, bet augalų auginimas jiems yra tapęs dvasios atgaiva. Parodoje bus galima pamatyti kaktusus ir kitus sukulentus, įnoringąsias orchidėjas ir ,,plėšriuosius” vabzdžiaėdžius, sanpaulijas ir visus kitus žaliuojančius sutvėrimus. Augalai bus išdėlioti pagal rūšis ir gentis, bet bus pristatomos ir individualios augintojų kolekcijos ir sukurtos gėlių kompozicijos. Augalus bei kompozicijas vertins patyrę augalų žinovai. Skaityti toliau…
Ąsotenis – Nepenthes
Dioncophyllum
Trifiophyllum
Habropetalum
Filkoksija – Phylcoxia
Kriauklenis – Cephalotus
Rasotė – Drosophyllum
Saulašarės – Drosera
Aldrūnė – Aldrovanda
Musėkautas – Dionaea
Darlingtonija – Darlingtonia
Heliamforos – Heliamphora
Saracėnijos – Sarracenia
Genlisėja – Genlisea
Skendenis – Utricularia
Tuklės – Pinguicula
Vaivorykštenis – Byblis
.
.
Atnaujinta 2013-09-17 Šiame sąraše pateikiami tik tie aprašymai, kurie publikuoti lietuviškaiRugsėjo 27 d. (penktadienį), vaikų dienos metu, lektorė Gustina papasakos apie įdomiuosius vabzdžiaėdžius augalus! Paskaitos vaikams vyks 11.30, 12.30, 13.30 val.
Dalis vabzdžiaėdžių augalų puikiai dauginasi vegetatyviškai. Tai toks dauginimosi tipas, kai naujas individas susiformuoja ne iš sėklų, o iš motininio augalo dalies ir genetiškai jis yra toks pats kaip motininis augalas (tiksliau, dauginimui panaudota jo dalis). Kitaip tariant, vegetatyviškai dauginant augalus daromi jų klonai.
Tuklės (Pinguicula) gan lengvai dauginasi lapais. Yra tokių tuklių, pvz., Pinguicula primuliflora, kurios užaugina savo klonus viduryje lapo. Bet daugelis Pinguicula genties atstovų naujus individus dažniausiai suformuoja ties lapo pagrindu. Lapais galima dauginti ir musėkautus (Dionaea muscipula), kriauklenius (Cephalotus follicularis), net ir saulašares (Drosera). Tokių sėkmingų pavydžių galima rasti ir forume „Akivaras“. Saulašarių genties atstovus galima vegetatyviškai padauginti naudojant ir kitas augalo dalis, pavyzdžiui, stiebus, žiedynstiebius ar šaknies gabaliukus, nors pastarasis variantas tinka tik storašaknėms saulašarėms, tokioms kaip Kapo, raguotoji ar Adelės saulašarės.
Didžiažiedis Utricularia longifolia yra Utricularia pogenčio Foliosa sekcijai priklausantis daugiametis skendenis. Šiai sekcijai priskiriamos rūšys, pasižyminčios gan dideliais lapais. Jau iš pavadinimo galima spręsti, kad U. longifolia ne veltui čia priskirtas – nors pagal lapų paviršiaus plotą jis nepirmauja, bet ilgiausius lapus visoje gentyje užsiaugina būtent šios rūšies atstovai.
Utricularia longifolia aprašė botanikas George Gardner 1842 metais „Londono botanikos žurnale“, straipsnyje apie Brazilijos florą. Šis tropikinis skendenis – Brazilijos endemas, paplitęs Atlanto miškuose (portugališkai Mata Atlântica), kur auga ant uolų kartu su kiminais, kartais ir tarp žolių, nuo jūros lygio iki 1000 m virš jo. Peter Taylor savo monografijoje apie Utricularia gentį (1989 m.) aprašydamas ilgalapį skendenį teigia, kad šios rūšies lapai kartais būna ilgesni nei 1 metras, į plotį teišaugdami 4–5 centimetrus, tačiau dirbtinėmis sąlygomis tokie lapai retai užauga, dažniau tebūna 10–20 cm ilgio ir kelių centimetrų pločio. Skaityti toliau…