Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Praėjusiais metais iš socialinių tinklų atkeliavo kvietimas pasistengti ir paieškoti Lietuvoje blakinio anakampčio (Anacamptis coriophora). Galimos jo radimvietės – užliejamos upių pievos pasienyje su Lenkija bei Baltarusija. Taigi, nieko nelaukę primetėm, kad Gaujos, atitekanti iš Baltarusijos, savo slėniuose galėtų slėpti šią orchidėją. Pirmiausia apsižvalgėme po apylinkes, po to ir paieškojome. Deja, nesėkmingai.

Šiais metais birželio 26 dieną paieškas atnaujinome tame pačiame regione, prie pat Baltarusijos sienos, Gaujos slėnio pievose. Šias pievas Dieveniškių regioninis parkas šienauja. Todėl jos gana žemažolės, ir atrodo tikrai puikiai. Gaila, bet greičiausiai neapžiūrėjome viso šienaujamo ploto. Gal kitais metais reikės pasitelkti į pagalbą parko darbuotojus, kad parodytų mums visas pakampes, kiekvieną žemažolės slėnio pievos lopinėlį. Skaityti toliau…

Birželis – labai dėkingas žygiams mėnuo. Dienos tampa neišpasakytai ilgos, ir galima daug nuveikti ne tik savaitgaliais, bet ir spėti eilinę darbo dieną po darbo. Kaip tik dabar ir noriu papasakoti apie trumpąsias birželio išvykas eilinėmis dienomis. Kai kurios jų jau buvo pristatytos, kaip antai žaliosios plateivės paieškos ar širdinės dviguonės paieškos Pravalo botaniniame draustinyje. Bet apie kai kurias dar liko nepapasakota, taigi… Skaityti toliau…

Jeigu atvirai, tai 2022 metais, skirtingai nuo gentainio kardalapio garbenio, su raudonuoju garbeniu (Cephalanthera rubra) net neplanavau turėt reikalų. Žinau vieną jo augimvietę Dzūkijos nacionaliniame parke ir vieną Aukštadvario regioniniame parke. Bet nė vienoje neplanavau apsilankyti. Raudonąjį garbenį buvau matęs abejose augimvietės 2021 metais. O kasmetinis žūtbūtinis vizitavimas man kažkaip nėra labai suprantamas. Skaityti toliau…

Tai turėjo būti Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo ir Zarasų miesto gyventojų talka, į kurią fondas pakvietė visus lapkričio 18 dieną. Deja, belieka tik apgailestauti dėl miesto gyventojų abejingumo – talkoje nepasirodė nė vienas miestelėnas. Tikėkimės, bent jau miesto savivaldybė laikysis susitarimo ir išveš tai, ką iškirto,  išpjovė ir į krūvas sukrovė tvarkytojai.

Dalinamės Jūratės Sendžikaitės nuotraukomis iš Zaraso ežero Didžiosios salos tvarkymo akcijos.

Labai neretai informacijos apie vieną ar kitą augalų rūšį Lietuvoje, jos paplitimą, augimvietes ir pačią rūšies būklę trūksta. Mokslininkų mūsų šalyje nėra daug, jie tikrai negali visur spėti. Prie naujų rūšių augimviečių atradimo taipogi prisideda ir regioninių parkų bei girininkijų specialistai. Bet nemažą dalį atradimų padaro būtent mėgėjai pabūti gamtoje.

Kartais nėra aišku, kam perduoti informaciją. Todėl kviečiu pasidalinti savo atradimais. Jei aptikote bent kokią vabzdžiaėdžių augalų ar orchidėjų rūšį, praneškite apie tai svetainės administracijai elektroniniu paštu [email protected]. Jūsų informacija tikrai bus pasidalinta su tais, kam ji aktuali.

Pranešime nurodykite rūšies pavadinimą (net ir spėjamą), koordinates (nesvarbu – LKS ar WGS) ar Google Maps nuorodą į tašką, pridėkite vieną ar kelias nuotraukas. Jei nežinote rūšies, mes pasistengsime jums padėti ir ją identifikuoti (žinoma, jei tai bus įmanoma pagal jūsų pateiktas nuotraukas).

Tokius pranešimus galima suformuoti tiesiog mobiliajame telefone. Kiekvienas telefonas šiais laikais turi kamerą ir žemėlapius. Taip pat rekomenduoju instaliuoti koordinačių nustatymo programėlę, pavyzdžiui, kad ir tokią kaip „GPS coordinates”.

Apsiginklavę vien tik telefonu, jūs galite reikšmingai pagelbėti ir praplėsti žinias apie augalus mūsų krašte.

Labai lauksime jūsų pranešimų. Iš anksto visiems labai dėkojame.

Jogaila Mackevičius

 

Anksčiau buvau įsitikinęs, kad visas orchidėjų sezonas baigiasi kažkur apie rugsėjo vidury. Visos jos nužydi ir eina ilsėtis iki kitų metų vėlyvo pavasario. Bet manyti taip pasirodė didelė klaida. Ne visos jos pasislepia ir išnyksta nuo žemės paviršiaus. Kai kurių orchidėjų sėklojai matosi visą žiemą, kartais išlieka net iki sekančių metų žydėjimo. O ir ankstyvą pavasarį, kol dar nieko virš žemės nesimato, šie augalai pradeda krutėti dar gerokai anksčiau.

Bet didžiausia „staigmena”, tai žieminės skrotelės. Taip, taip, vegetatyvinės skrotelės virš žemės paviršiaus, išaugančios rudenį ir žiemojančios iki pat pavasario, kol neprasidės tolimesnė augalo vegetacija. Ir tai mūsų nestabilių žiemų sąlygomis, kai šalčius staiga keičia atodrėkiai, sniegas tai užkloja žemę, tai nutirpsta, o pavasariop dažniausiai „susicukruoja”, tapdamas sunkus ir labai kietas.

Teoriškai keturios rūšys Lietuvoje turėtų išauginti žiemines skroteles: šliaužiančioji sidabriukė (Goodyera repens), mažasis anakamptis (Anacamptis morio), smulkiažiedė svila (Neotinea ustulata) ir musinis ofris (Ophrys insectifera). Skaityti toliau…

Lapkričio 18-ą (penktadienį) 10 val. Zarasų krašto gyventojus ir svečius, neabejingus biologinės įvairovės išsaugojimui, kviečiame dalyvauti gamtotvarkinėje talkoje Zarasų ežero Didžiojoje saloje (Zarasų m.).

Talkos metu salos centrinėje dalyje esančiame „hipodromo žiede“ kirsime čia įsigalinčius ir vis tankėjančius krūmynus bei dalį smiltpievę užkariaujančių pušaičių. Taip atkursime palankias sąlygas Europoje ir mūsų šalyje saugomų augalų – melsvųjų gencijonų, retų bei apyrečių lietuviškųjų „orchidėjų“ – baltijinių gegūnių ir kiaušininių dviguonių bei sporinių induočių – vienalapės driežlielės ir paprastojo varpenio – populiacijoms klestėti.

Visus norinčius ir galinčius prisijungti prie talkos kviečiame užpildyti registracijos anketą internete iki registruotis iki lapkričio 17 d. vidurdienio.

Daugiau apie talką.

Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo informacija