Birželis – labai dėkingas žygiams mėnuo. Dienos tampa neišpasakytai ilgos, ir galima daug nuveikti ne tik savaitgaliais, bet ir spėti eilinę darbo dieną po darbo. Kaip tik dabar ir noriu papasakoti apie trumpąsias birželio išvykas eilinėmis dienomis. Kai kurios jų jau buvo pristatytos, kaip antai žaliosios plateivės paieškos ar širdinės dviguonės paieškos Pravalo botaniniame draustinyje. Bet apie kai kurias dar liko nepapasakota, taigi…
Vakaras Dzūkijoje
Birželio 15 dieną, po darbo teko šiek tiek paskubėti, kad kuo greičiau pasiekti Dzūkiją. Maršrutas buvo labai vingiuotas. Pirmiausia ant kelio Varėna-Marcinkonys stabtelėjome aplankyti bene didžiausios Lietuvoje vėjalandės šilagėlės (Pulsatilla patens) augimvietės, kartu apžiūrėjome ir pakelės skiautalūpius – tiek plačialapį (Epipactis helleborine), tiek tamsialapį (Epipactis atrorubens), tiek galimus jų hibridus. Šilagėlės jau buvo nužydėjusios, o skiautalūpiai dar tik ruošėsi, kai kurie, atrodo, buvo ką tik iš žemės išlindę.
Toliau maršrutas sekė keliu Marcinkonys-Puvočiai. Čia pakelės griovyje skaičiavom paprastąjį varpenį (Botrychium lunaria), o jį beskaičiuodami netikėtai atradom ir pilkažiedį linlapį (Thesium ebracteatum).
Kad jau atvažiavom taip toli, nutarėm prasukti ir pro Skroblaus slėnio turtų pažintinį takelį, kur apstu žydinčių keleto rūšių gegūnių (Dactylorhiza) ir besiruošiančių žydėti pelkinių skiautalūpių (Epipactis palustris). O nuo šio takelio iki raudonojo garbenio (Cephalanthera rubra) ir smulkiažiedės svilos (Neottia ustulata) augimvietės tik ranka pamot – aplankėm ir juos. Garbeniai žydėjo visame gražume, o svilos dar tik ruošėsi, nebuvo jų matyt.
Ir paskutinė vakarinio maršruto stotelė – Bakanauskų ežerėlis. Čia vėl netikėtas atradimas, net dvi skendenių rūšys – mažasis skendenis (Utricularia minor) ir balinis skendenis (U. intermedia).
Vakaras Labanore
Birželio 22 dieną tuo pačių principu po darbo nukūrėme priešinga kryptimi – į Labanorą. Dvilapės blandys (Patanthera bifolia), plačialapiai skiautalūpiai (Epipactis helleborine) ir kiaušininės dviguonės (Listera ovata) Labanoro pažintiniame take ir jo apylinkėse.
Toliau – link Antaliedės. Čia buvo keletas taškų, kuriuose turėjome rasti nariuotąją ilgalūpę. Deja, taškai pasirodė nepatikimi, nes net augimviečių biotopas nė iš tolo nepanašėjo į tinkantį šiai rūšiai. Tačiau prieš pat Antaliedę užmatėme nedidelę pelkutę, pilną baltijinių (Dactylorhiza baltica) ir siauralapių (D. trausnteinerii) gegūnių. Šis atradimas kompensavo nepatikimų koordinačių nesėkmę.
Ropėjų miškas ir Paluknio pievos
Birželio 24 diena – trumpas pasivažinėjimas nuo Žvirgždės slėnio iki Ropėjų girios ir Paluknio pievų. Daug daug įvairiausių pievų augalų, bet nė vieno iš tų, kurių paprastai ieškau. Tiesiog relaksacinė išvyka.
Tiesa, kelionės pabaigoje, jau begrįždamas namo Žvėryno kaime aptikau dirvinę raugę (Agrostemma githago), Raudonosios knygos augalą.
Plomėnų pelkė
Birželio 25 diena – taip pat trumpas kelių valandų pasivaikščiojimas tarp gausybės kelteto rūšių gegūnių, besiruošainčių žydėti pelkinių skiautalūpių. Turbūt labiausiai dėmesį patraukė dėmėtosios gegūnės (Dactylorhiza maculata), kurių čia aptikom nemažą plotelį.
Taip pat atrastas tas pas skendenių duetas – mažasis ir balinis. Tik, deja, neteko jų pamatyti žydinčių.
Jogaila Mackevičius
