Jeigu atvirai, tai 2022 metais, skirtingai nuo gentainio kardalapio garbenio, su raudonuoju garbeniu (Cephalanthera rubra) net neplanavau turėt reikalų. Žinau vieną jo augimvietę Dzūkijos nacionaliniame parke ir vieną Aukštadvario regioniniame parke. Bet nė vienoje neplanavau apsilankyti. Raudonąjį garbenį buvau matęs abejose augimvietės 2021 metais. O kasmetinis žūtbūtinis vizitavimas man kažkaip nėra labai suprantamas.
Bet vieną yra planuoti, kitaip gaunasi realybėje. Dzūkijos nacionalinio parko augimvietėje šiemet apsilankiau net gi keturis kartus. Pirmasis birželio 15-ąją, per patį žydėjimą. Garbenių buvo daug, visi gerai „įmitę”, sultingi, gausiai žiedais pasipuošę. Kaip ir gentainiui kardalapiui, taip ir raudonajam matyt šis vėsus ir lietingas pavasaris buvo palankūs.
Kiti apsilankymai sekė liepos 20, rugsėjo 18 ir lapkričio 5 dienomis. Kaip tik vieno metu garbeniai nokino sėklas, kito – jas barstė, o trečio – tiesiog styrojo tuščiomis sėkladėžėmis ir laukė, kada žiema juos prispaus prie žemės. Sėklinių dėžučių garbeniai užmezgė šiemet daug, turėjau gausiai pasisėti.
Aukštadvario regioniniame parke irgi kartą užsukau į orchidėjų kalnelį Spindžiaus pažintiniame take. Nors tas įvyko liepos 1-mą, kai garbeniai dar neturėtų visiškai būt prapuolę, bent jau paskutinį žiedą tikėjausi pamatyti. Radome kelis mažus, suvargusiai atrodančius žydinčius augaliukus. Jie nuo savo gentainių Dzūkijoje labai skyrėsi dydžiu, žiedų skaičiumi žiedyne, net gi žiedų spalva atrodė blankesnė.
Taigi, dvi vietos, du visiškai skirtingi rezultatai.
Ir dar – rudenį, kažkaip netikėtai sužinojau, kad raudonasis garbenis buvo stebėtas ir Parudaminio girininkijoje. Taigi visai kaiminystėje! Nedelsiant nuskubėjau jo ieškoti spalio 27-tą. Deja, retas lapuotynas, kuriame buvo rasti garbeniai, buvo iškirstas ir naujai mišku užsodintas. Tikimybė rasti kirtimo ir krūmų valymo darbų nepaliestus augalus šiuo metų laiku lygi nuliui. Teks patikrinti šias vietas kitais metais garbenių žydėjimo metu.
Tiek tų rezultatų.
Jogaila Mackevičius
