Praėjusiais metais iš socialinių tinklų atkeliavo kvietimas pasistengti ir paieškoti Lietuvoje blakinio anakampčio (Anacamptis coriophora). Galimos jo radimvietės – užliejamos upių pievos pasienyje su Lenkija bei Baltarusija. Taigi, nieko nelaukę primetėm, kad Gaujos, atitekanti iš Baltarusijos, savo slėniuose galėtų slėpti šią orchidėją. Pirmiausia apsižvalgėme po apylinkes, po to ir paieškojome. Deja, nesėkmingai.

Šiais metais birželio 26 dieną paieškas atnaujinome tame pačiame regione, prie pat Baltarusijos sienos, Gaujos slėnio pievose. Šias pievas Dieveniškių regioninis parkas šienauja. Todėl jos gana žemažolės, ir atrodo tikrai puikiai. Gaila, bet greičiausiai neapžiūrėjome viso šienaujamo ploto. Gal kitais metais reikės pasitelkti į pagalbą parko darbuotojus, kad parodytų mums visas pakampes, kiekvieną žemažolės slėnio pievos lopinėlį.

Nors anakampčio neradome, bet radome kitą retą, į raudonąją knygą įrašytą augalą – šakotąjį varpenį (Botrychium matricariifolium). Šis augalas Dieveniškių regioniniame parke iki šiol nebuvo rastas.

Toliau, kaip ir pernykštėse paieškose sekė beveik ta pati kultūrinė programa: Gaujos pažintinis takas,  Stakų ąžuolas ir konglomerato luistai. Papildomai užsukome užkopti ant Bėčionių piliakalnio.

Jogaila Mackevičius