Taip jau gavosi, kad tai vienam, tai kitam draugui pasibėdavojau, kad vis dar nesu matęs vienalapio gedučio (Malaxis monophyllos). Ir sutapk tu man taip, kad visi vienu metu man arba atsiuntė koordinates, arba pasisiūlė jį parodyti. Taigi, 2022 metų liepos pradžią galima užskaityti kaip tikrą susipažinimą su šia rūšimi, ir net gi keliose Lietuvos vietose.
Pirmoji išvyka buvo liepos 1 dieną. Penktadienį, kai darbas baigiasi anksčiau, su Mindaugu Ryla išsiruošėm į Spindžiaus pažintinį taką. Viso tako tikrai neplanavome apeiti, mūsų tikslas – orchidėjų kalnelis (oficiali laukinių orchidėjų ekspozicijos vieta). Kadaise čia gedutis buvo pastebėtas tiesiog augantis ant tako.
Priėję kalnelį šiek tiek nusigandome – takas buvo gana kruopščiai apšienautas. Bet nepaisant to, jo pakraščiuose radome kelis egzempliorius. Gedučiai čia augo miško keliuko pakraštyje. Vėliau grįždami, radome juos ir pusiaukelėje tarp orchidėjų kalnelio ir tako parkingo. Taip pat brandaus miško keliuko pakraštyje.
Iškart supratau, kad gedučio fotosesija yra tikras iššūkis. Tai – smulkiausius žiedus turinti orchidėja Lietuvoje. Fotoaparatas užsispyrusiai fokusavo arba žiedus, arba lapą. Bet kaip jau gavosi tos nuotraukos, taip, svarbu, kad su rūšis jau pamatyta.
Kaip tik tuo pat metu dar iš kelių draugų socialiniuose tinkluose gavau gedučio augimvietės koordinates Antaliedėje. O liepos 3 dieną Andrejus Gaidamavičius pakvietė pamatyti vienalapį gedutį Januliškio apylinkėse. Gedutį čia galima pamatyti tiek pažintiniame take, tiek Peršokšnos užės slėnyje, augantį kartu su aukštosiomis gegūnėmis. Į pažintinį taką nėjome, apsiribojome Peršokšnos slėniu, kuriame atradome kelias dešimtis šių augalų.
Apisžvalgęs prie Peršokšnos, vėliau nuvažiavau iki Antaliedės – orchidėjų niekada nebus per daug. Čia gedučiai buvo visai kitokioje augimvietėje. Jei prie Peršokšnos augavietė buvo medžiais apaugęs upės slėnis, tai Antaliedėje jie augo tiesiog žemuogių pievelėje. Fotosesija plius žemuogiavimas – puikus derinys.
Paskutinį kartą šiemet su gedučiai teko susitikti liepos 10 dieną, žygio po Labanorą metu prie Šuminų kaimo. Dar kitoks biotopas: miško žvyrkelio pakelė ir pieva, spėjusi priaugti lubinų. Taip pat jų nemažai aptikome pelkės prie Šuminų pakraštyje augančiame miške.
Taigi, susipažinimas buvo „gausus”. Kitiems metams reikės pagalvoti, kaip gerai nufotografuoti visą augalą.
Jogaila Mackevičius
