Iš tikrųjų, tai Juodšilių upelio slėnyje šiukšlių kuopimo sezonas gal jau koks dešimtas. Bet tiktai šių metų pavasarį pradėjau apie tai rašyti čia. Tad sezonus gal nuo to ir skaičiuokime.
Priminsiu, apie ką čia kalba. Juodšilių upelis – unikali vieta kaimelio ribose. Upelis tiesiog atsiranda iš žemės be jokių versmių ir teka sengirės slėniu, susiduria su Šv. Uršulės šaltiniu, teka toliau į Baltosios Vokės pelkės pievas ir kažkur dingsta. Nors gal greičiausiai kažkur įteka į pačią Vokę, bet žiočių nesu aptikęs.
Šalia upelio auga aukštosios gegūnės, kurių kasmet suskaičiuoju maždaug po pusę šimto, o pačiame slėnyje aukščiau, kur ne taip drėgna, pilna šliaužiančiųjų sidabriukių. Kur ne kur išauga vienas kitas pasimetęs plačialapis skiautalūpis. Rudeniop pasipila rudakepuriai aksombaravykiai, eglyninės rudmėsės, pievagrybiai, būna ir baravykų.
Ir šią, apie 4 ha užimančią teritoriją, labai pamėgę šiukšlintojai. Šių metų pavasarį padariau generalinę tvarką, iškuopiau viską, net nuorūkas nuo keliukų surinkau. Apie tai galima paskaityti čia. Ačiū „Lašišos dienoraščiui”, padėjusiam šiemet pastatyti kameras. Deja, kaip nujausdami nedorėliai kamerų apžvalgos lauke jokių šiukšlių neišpylė. Tačiau netruko praeiti nė metai, ir, kaip sakoma „šventa vieta tuščia nepabūna” – vėl prasidėjo teršimas.
Taigi, imu pirštines ir maišelius, ir pradedu naują šiukšlių rinkimo sezoną. Ne, talkų jokių nedarysim. Galiu susitvarkyti ir vienas, kaskart pasivaikščiojimo metu surinkdamas dalį šiukšlių. Papildymų bus…
Taigi, kaip ir pirmojo sezono atveju, pradedu pildyti šį šiukšlių kuopimo dienoraštį:
2022 m. lapkričio 18 diena
Pavėlavau! Rudeniniai reikalai užsitęsė ir aš tik šiandien išsiruošiau prasieiti senai nustatytu 2,2 km maršrutu pro upelio slėnį. Jau iš pačio ryto buvo aišku, kad su šiukšlių rinkimu nieko nebus. Smulkiosios buvo pasislėpusios po sniegu ir jau spėjusios prišalti, o stambiosios – suledėjusios ir netransportabilios. Gaila, teks visą žiemą pasivaikščiojimų metu į jas matyti užklotas sniego. Nors dar yra vilties, žiemos tai mūsų labai nestabilios, kad bus atšilimų ir galima bus padirbėti nelaukiant pavasario.
Bet kaip visada – ne viskas yra blogai. Sniego fone žymiai geriau matosi sidabriukių ir aukštųjų gegūnių sėklojai.
Jogaila Mackevičius
