Orchidėjų sezonas paprastai Lietuvoje prasideda vos gegužei persiritus į antrą pusę, trečiąją jos savaitę. Tačiau 2022 metais jį atidarėme gerokai savaite anksčiau, išvykdami į nedidelį keturių dienų orchidėjų turą po kaimynines šalis, gegužės 13-16 dienomis. Kaip visada, prasideda viskas nekaltai nuo vienos padrikos minties: kažkas kažkam pasiūlė pamatyti pirmąją Lenkijos orchidėją – Orchis pallens – šalies pietuose. Mintis pasirodė gundanti, ir netrukus ėmė rutuliotis ir pildytis kitomis mintimis. Taip nuo vienos dienos maršo viskas išsitęsė į kelias dienas.

Kadangi vasara pasirodė ganėtinai intensyvi, žygiai ėjo vienas paskui kitą, laiko aprašyti įspūdžiams nebuvo. O štai atėjus rudeniui, kai vakarai tampa ilgi ir nuobodūs,  labai smagu ir prisiminti vasaros emocijas, ir pasidalinti jomis su kitais. Tad pradedu keturių straipsnių seriją apie šį nuostabų pavasario turą po Lenkiją, Slovakiją ir Čekiją.

Ilgai galvojau, ką daryti su nuotraukom. Jų nerealiai daug. Tiesa, fotografas iš manęs ne koks – vis dar neišmokstu neskubėti fotosesijos metu, kas negailestingai atsiliepia nuotraukų kokybei. Lyg ir logiška būtų atrinkti kelias nuotraukas ir jas įpinti į tekstą. Bet kelios nuotraukos nė iš tolo neatspindės tų įspūdžių, kuriuos teko patirti. O juk geriausiai pasakoja būtent vaizdas, ne žodžiai. Šiais laikais dauguma besidalindami savo įspūdžiais socialiniuose tinkluose kelia būtent šūsnį nuotraukų be jokių komentarų… Pasvarsčiau, pasvarsčiau, ir nutariau ne tik viską papasakoti, bet  ir pateikti kuo daugiau vaizdinės medžiagos. Vaizdus visiems keturiems straipsniams sutalpinau į vienuolika galerijų.

Ir dar… Kadangi šią svetainę aptarnaujantis nuotraukų peržiūros įskiepis nėra tobulas, tai siūlau prieš skaitant toliau, užmesti akį į trumputę „instrukciją” kaip tvarkytis su vaizdeliais.

Bet pereikim pagaliau prie pačios kelionės. Išsiruošėme iš Lietuvos trise – Mindaugas, Linas ir aš. Pirmos dienos logistika paprasta. Pirmiausia – iki Kauno, iš ten – lėktuvu iki Varšuvos. Trumpas ir malonus skrydis – ir mes jau Lenkijos sostinėje. Čia mus pasitinka mūsų draugas, kuris kartu yra ir turo idėjinis vadas, ir vairuotojas, ir gidas Bartalomiejus (toliau tiesiog Bartas). O jau tada – pirmyn be sustojimo iki tikslo.

Turiu perspėti, kad jokių detalių apie orchidėjų augimvietes čia nepateiksiu – kelionės vietos telieka visiška abstrakcija, maždaug kokiame regione lankėmės, ir viskas. Manau, to užteks. Toks jau susitarimas. Visos šios vietos yra saugomos, dauguma jų laikomos paslaptyje, stengiantis išvengti augalų brakonierių poveikio.

Taigi, mūsų pirmosios dienos tikslas kiek šiauriau Krokuvos, ne taip ir toli  Miechovo miestelio. Čia ant nedidelio šlaito yra Netura2000 teritorija, kurioje ir saugoma mūsų ieškoma Orchis pallens. Nuo Varšuvos turėjome nuvažiuoti apie 250 kilometrų. Ir saulė buvo jau vakarop, todėl prie viso mano fotografavimo įgūdžių nebuvimo prisidėjo dar ir vakarinis apšvietimas kalnuose.

Užsilipę ant skardžio net sulaikėme kvapą. Jis buvo net geltonas nuo gausių žydinčių Orchis pallens augalų. Ant skardžio zigzagais išminti takeliai, nuo kurių nulipti nevalia. Ką gi, jungiam fotoaparatus ir išsibarstom po šlaitą…

Labai greitai paaiškėja, kad čia auga ir kitos orchidėjų rūšys: Orchis mascula, Orchis militaris, Cypripedium calceolus, Ophrys insectifera. Kur ne kur pakampėse pamatėme ir Platanthera, nors dar tik besiruošiančią žydėti. Šešios rūšys viename šlaite!

Be orchidėjų buvo pilna ir kitų išskirtinių augalų, kaip antai lieknosios plukės, sudarančios nepakartojamas kompozicijas su šalmuotosiom gegužraibėm. Žaluma puikavosi pavasariniai adoniai, o arčiau krūmynų savo violetine spalva vaizdą pagyvino vaistiniai šalavijai.

Ir visa tai galima pamatyti galerijos nuotraukose (nepamirškite įsijungti informacijos).

Taigi, pirmos dienos tiksas – Orchis pallens – buvo aptiktas, apžiūrėtas ir nupaveiksluotas. Šiek tiek apie šią rūšį.

Orchis pallens yra bene mažiausiu kintamumu pasižyminti Orchis genties rūšis. Ji turi 3–3,5 cm ilgio ir 1,5–2 cm skersmens stiebagumbį, kuris yra apvalus arba ovalus, turintis daug antrinių šaknų, kurių ilgis yra 10–20 cm. Virš gumbų yra 4-6 lapai, susitelkę į pamatinę skrotelę. Lapai dideli, 6–15 cm ilgio ir 1,5–5 cmpločio. Jie yra nedėmėti ir pailgi arba pailgai ovalūs, žali, blizgantys, šviesūs ir lygūs. Stiebas tvirtas, tiesus, žalias, 15–45 cm aukščio.

Tai – viena pirmųjų orchidėjų, pražystančių šiaurinėje paplitimo zonos dalyje. Žydi nuo pavasario vidurio iki vėlyvo pavasario, nuo balandžio pabaigos iki gegužės pabaigos, ir kartais – birželio mėnesį. Žiedų kvapas panašus į šeivamedžio žiedų. Žiedynas yra 4–10 cm ilgio. Po žydėjimo susidaro 15–20 mm ilgio šiek tiek išsipūtusios sėklų kapsulės.

Kadangi Lietuvoje nesutinkama, tai natūralu, kad ir lietuviško pavadinimo ši rūšis neturi. Mokslinis genties pavadinimas kildinamas iš antikinės graikų kalbos ir reiškia „sėklides”. Tai susiję ne su kuo kitu, o su augalo gumbais, primenančiais būtent šį organą. Rūšies pavadinimas lotyniškas, reiškiantis „blyškus”. Taip pat, atsižvelgiant į angliškus šio augalo pavadinimus – pale orchid,  pale flowered orchid – ją drąsiai lietuviškai galime vadinti „blyškiažiede gegužraibe”.

Kito literatūros šaltinio neturiu, tik Dariusz L. Szlachetko knygą „Stoczyki”, pagal kurią šios orchidėjos Lenkijoje sutinkamos tik trijuose nedideliuose regionuose šalies pietuose. Mes apsilankėme pačiame šiauriausiame.

Toliau – vakarienė degalinėje ir kelionė į viešbutį, esantį visai ant Lenkijos ir Slovakijos sienos. Kitą dieną „judesio” buvo suplanuota daugiau, todėl vertėjo gerai pailsėti…

Jogaila Mackevičius

Pavasarinio orchidėjų turo’2022 dienos: pirma, antra, trečia, ketvirta