Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, birželio – liepos mėnesių sandūroje pačiame Juodšilių kaime esančio upelio pakrantėse pražydo aukštosios gegūnės (Dactylorhiza fuchsii). Stebiu šią populiaciją jau kokius 7 metus.
Pradžioje pastebėjau baigiančius nužydėti keturis augalus pačiame upelio, tekančio pro seną eglyną, atkarpos viduryje. Vėliau augalų pavykdavo rasti ir daugiau, daugiausia išsibarsčiusiu dešiniajame upelio krante. Teko skaityti, kad gegužraibiniai sugeba ne vienerius metus pratūnoti žemėje nepadygdami į paviršių ne vienerius metus. Matyt ir šioje populiacijoje kiekvienais metais pasirodydavo ne visi individai.
Kaip Juodšilių aukštosioms gegūnėms sekasi šiemet pradėjau domėtis jau nuo pavasario. Jau gegužės mėnesį pavyko rasti ne vieną sudygusį augalą. Liepos antrąją pirmą kartą aptikau visą populiaciją gausiai žydinčią. Žydinčių individų tiksliai nesuskaičiavau, bet jų tikrai buvo ne mažiau pusės šimto.
Kai kuriose vietose anksčiau gausiau žydėjusias gegūnes negailestingai nustelbė sprigės, o štai su asiūliais ir paparčiais jos gana nesunkiai sugyvena.
Nors nuotraukos gavosi ir tamsokos, tačiau sename brandžiame eglyne po lietaus pasivaikščioti tarp orchidėjų labai smagu.
Paskutiniaisiais metais akcijų „Darom” metu upelio prieigos ir aplinka gerokai aptvarkyta nuo šiukšlių, nors ir dabar jų čia dar yra. Tikėkimės, kad ilgainiui ši vieta bus kaimelio gyventojų išvalyta ir nebešiukšlinama, o norintys pasivaikščioti upelio pakrantėmis vaikščios šalia vingiuojančiu gerai matomu takeliu, netrypdami šlaitų su retomis ir nuostabiomis mūsų krašto orchidėjomis.
Jogaila Mackevičius