Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Praeitais metais, po metodinės informacijos ir kontaktinių nuorodų pateikimo, mokslininkai gavo apie 400 pranešimų dėl pastebėtų Lietuvoje maldininkų. Gaila, bet šiemet tų pranešimų buvo gerokai mažiau, nė vieno jų negavo Musėkauto administracija. Taigi, neturime ką parodyti ir kuom pasigirti. Skaityti toliau…

Belapė antbarzdė (Epipogium aphyllum) – viena iš rečiausiai sutinkamų mūsų krašte orchidėjų. Žinoma vos keletą vietų, kuriose ji randama. Maža to, paaiškėjo, kad šiemet ji nė karto nesudygo ir nežydėjo. Kas belieka? Kaip visada, išeitis yra – pamatyti ją pas kaimynus. Ir čia mums pagelbėjo draugai estai, maloniai pasisiūlę parodyti  vieną iš gausiausių Estijos augimviečių. Skaityti toliau…

Kaip bebūtų gaila, šiemet skiautalūpių iššūkis turėjo kiek mažesnį pasisekimą. Bet aš skiautalūpiams ir šiais metais likau ištikimas. Kiekviena rūšis buvo nufotografuota, stengiantis surasti kuo didesnį kerą.

Be to, teko susipažinti su keletu naujų jų formų (ar net gi rūšių). Skaityti toliau…

Tankiažiedis plauretis – vis dar keliantis ginčų taksonas. Kas tai? Rūšis, morfologinė ar ekologinė forma? Juolab, kad daugiau Lietuvoje jo niekur nerandame, tik Liūnelio gamtos rezervate. Žydėti šis plauretis pradeda tada, kai pievinis plauretis jau būna bebaigiąs. Žiedų gausumo žiedyne skirtumai taip pat nekelia abejonių. Taigi, kol sistematikai aiškinasi, mes tiesiog grožimės.

Šiemet stebėjau tankiažiedį plauretį liepos 15 dieną. Žydėjimas buvo pačiame pakilime. Nuostabūs vaizdai: pradedantys žydėti ir įsibėgėję, šviesesni, tamsesni ir net visai balti, su vabaliukais, voriukais ar be jų, paprastų žolių, ar tokių retenybių kaip taurinė pudmė fone.

Jogailos Mackevičiaus nuotraukos

Tai – nedidelė nedidelių gana egzotinės išvaizdos paparčių šeima. Lietuvoje sutinkami dviejų jos genčių atstovai – driežlielė ir varpeniai. Tiems, kas mėgsta sistematinį augalų „fotomedžiojimą” ši šeima yra geras objektas. Nei per daug lengva, nei per daug sunku. Driežlielės gentį mūsų krašte atstovauja viena rūšis, varpenio – penkios rūšys. Trumpai papasakosiu, kaip sekėsi man su šių augalų ieškojimu. Nors kol kas straipsnis dar nebaigtas – kai rasiu likusias kelias rūšis (virgininį ir mažąjį varpenius), atsiras ir straipsnio papildymas. Taip pat po šiuo straipsniu, už brūkšnio, pateiksiu šių augalų raktą pagal A. Lekavičiaus „Vadovą augalams pažinti”. Skaityti toliau…

Vienagumbis medauninkas (Herminium monorchis) – rūšis, kurios Lietuvoje nieks nėra matęs nuo 2000 metų. Jau kelinti metai pasigirsta nuomonių, kad laikas jį išbraukt iš mūsų šalyje randamų gegužraibinių augalų sąrašo. Priežastis – augimvietės tampa netinkamos šiai orchidėjai. Dėl didelės eutrofikacijos jos užželia  aukšta žolia ir medauninkas išnyksta.

Kad ir kiek klausinėjau kolegų apie šios rūšies augimvietes, niekas su manim koordinatėmis nepasidalino. Bet visi tvirtino, kad „ten, kur buvo, jau nebėra”. Visi nurodė tą pačią priežastį – aukšta žolė.

Jei negali rasti Lietuvoje – ieškok pas kaimynus. Artimiausios augimvietės yra Lenkijoje, Augustavo apylinkėse. Bet lenkų kolegos visas koordinates saugo. Ten, kaip ir pas mus siautėja augalų brakonieriai. Todėl jokios retų augalų augimvietės nėra viešinamos.

Padėtis atrodė be išeities. Skaityti toliau…

Taip jau gavosi, kad tai vienam, tai kitam draugui pasibėdavojau, kad vis dar nesu matęs vienalapio gedučio (Malaxis monophyllos). Ir sutapk tu man taip, kad visi vienu metu man arba atsiuntė koordinates, arba pasisiūlė jį parodyti. Taigi, 2022 metų liepos pradžią galima užskaityti kaip tikrą susipažinimą su šia rūšimi, ir net gi keliose Lietuvos vietose. Skaityti toliau…