Tai – nedidelė nedidelių gana egzotinės išvaizdos paparčių šeima. Lietuvoje sutinkami dviejų jos genčių atstovai – driežlielė ir varpeniai. Tiems, kas mėgsta sistematinį augalų „fotomedžiojimą” ši šeima yra geras objektas. Nei per daug lengva, nei per daug sunku. Driežlielės gentį mūsų krašte atstovauja viena rūšis, varpenio – penkios rūšys. Trumpai papasakosiu, kaip sekėsi man su šių augalų ieškojimu. Nors kol kas straipsnis dar nebaigtas – kai rasiu likusias kelias rūšis (virgininį ir mažąjį varpenius), atsiras ir straipsnio papildymas. Taip pat po šiuo straipsniu, už brūkšnio, pateiksiu šių augalų raktą pagal A. Lekavičiaus „Vadovą augalams pažinti”.

Taigi, pirmiausia iš visų susipažinau su vienalape driežliele (Ophioglossum vulgatum) – ji iš visos šeimos pas mus yra turbūt gausiausia. Sutikau ją ir Spindžiaus pažintiniame take, ir netoli namų, Valtosios Vokės pelkės pievose. Literatūroje radau informacijos, kad ji sutinkama kompanijoje su vienagumbiu medauninku, turbūt labiausiai ieškotina, kažkur pranykusia mūsų krašto orchidėja.

Paprastąjį varpenį (Botrychium lunaria) šiemet birželio 15 d. aptikau kelyje Marcinkonys – Puvočiai, tiesiog pakelės griovyje. Ten jų buvo apie 10 augalų.

Smagiausia turbūt buvo netikėtai rasti šakotasis varpenis (Botrychium matricariifolium). Visiškai netikėtai birželio 26 d., beieškant blakinio anakampčio Gaujos slėnyje. Suskaičiavau 8 augalus. Pažymėtina, kad Dieveniškių regioniniame parke ši varpenių rūšis iki šiol rasta nebuvo.

Liepos 9 d. Januliškio apylinkėse ilgai ir atkakliai bandėme atrasti virgininį varpenį (Botrychium virginianum). Radome 3 nesporifikuojančius juvenilinius augalus.

Kažkur netoliese turėjo būti ir daugiaskiltis varpenis (Botrychium multifidum), deja, jo augimvietė buvo apaugusi aukšta žole, natūralu, kad augalas joje greičiausiai išnyko.

Paieškas šiemet pradėjau gana vėlai, ir kol sumąsčiau, kad reikėtų nuvažiuoti prie jūros pamatyti mažąjį varpenį (Botrychium simplex), pastarasis jau „nužydėjo” ir spėjo sudžiūti.

Taigi, ateinantiems (gal ir ne vieneriems metams) – dvi varpenių rūšys įtraukiamos į paieškomų sąrašus. Laukite straipsnio papildymo…

Jogaila Mackevičius


KLASĖ PAPARTAINIAI – PTEROPSIDA
ŠEIMA DRIEŽLĖLINIAI – OPHIOGLOSSACEAE

1. Sporifikuojanti lapo dalis nešakota, viršūnėje pailga dvieilė sporinių varpa. Vegetatyvinė lapo dalis ištisinė, kiaušiniška, lygiakraštė.
DriežlėlėOphioglossum
Sporifikuojanti lapo dalis išsišakojusi, su keletu varpučių. Vegetatyvinė lapo dalis vienąkart ar pakartotinai plunksniška, plunksniškai karpyta ar skiautėta.
VarpenisBotrychium

Gentis Driežlėlė – Ophioglossum L.

Vegetatyvinė lapo dalis gelsvai žalia, pamatu maždaug ties viduriu apkabina sporifikuojančios lapo dalies stiebo pavidalo kotelį. Varpa 2-4 cm ilgio. Augalo aukštis 0,05-0,30 m. Sporifikuoja birželio – liepos mėn. Sutinkama drėgnose pievose, pamiškėse. Apyretė, saugotina.
Vienalapė driežlėlėOphioglossum vulgatum L.

Gentis Varpenis – Botrychium Sw.

1. Vegetatyvinė lapo dalis 1-2 kartus plunksniškai skaidyta, plika, jos ilgis viršija plotį. (2)
Vegetatyvinė augalo dalis 2-3(4) kartus plunksniška; iš pradžių plaukuota; jos plotis viršija ilgį. (4)
2. Vegetatyvinė lapo dalis išaugusi žemiau augalo vidurio ar net arti pamato, triskiautė ar plunksniškai skiautėta, rečiau beveik lygiakraštė. Sporifikuojanti lapo dalis ilgakotė, viršūnėje šakota ar paprasta sporinių varpa. Augalo aukštis 0,08-0,12(0,15) m. Sporifikuoja gegužės – birželio mėn. Auga žemažolėse smėlėtose pievose, miškų aikštelėse, krūmuotose ganyklose. Labai retas, saugomas.
Mažasis varpenisBotrychium simplex Hitchc.
Vegetatyvinė lapo dalis išaugusi ties augalo viduriu ar aukščiau, jo viršūnė siekia sporinių šluotelės pamatą. (3)
3. Vegetatyvinė lapo dalisVegetatyvinė augalo dalis išaugusi ties augalo viduriu, plunksniškai skiltėta, skiltys pusmėnuliškos, nemėsingos. Sporifikuojanti augalo dalis ilgakotė. Augalo aukštis 0,05-0,30 m. Sporifikuoja birželio – rugpjūčio mėn. Randamas šviesiuose sausuose miškuose, pamiškėse, žemažolėse pievose, šlaituose. Apyretis, saugotinas.
Paprastasis varpenisBotrychium lunaria L.
Vegetatyvinė lapo dalis išaugusi aukščiau augalo vidurio, plunksniškai skiautėta; skiautės plunksniškai skaldytos, mėsingos. Sporifikuojanti lapo dalis trumpakotė. Augalo aukštis 0,08-0,20 m. Sporifikuoja birželio-liepos mėn. Sutinkamas šviesiuose sausuose miškuose, šlaituose. Retas, saugomas.
Šakotasis varpenisBotrychium matricariifolium A. Br.
4. Vegetatyvinė lapo dalis ilgakotė, gelsvai žalia, stora, mėsinga, 2-3 kartus plunksniška, išaugusi arti augalo pamato. Augalo aukštis 0,1-0,25 m. Sporifikuoja liepos – rugpjūčio mėn. Auga sausose žemažolėse pievose, miškų aikštelėse. Saugomas.
Daugiaskiltis varpenis – Botrychium multifidum (S.G.Gmel) Rupr.
Vegetatyvinė augalo dalis bekotė ar beveik bekotė, plona, 2-4 kartus plunksniška, išaugusi ties augalo viduriu ar kiek aukščiau jo. Augalo aukštis 0,10-0,40 m. Sporifikuoja birželio – rugpjūčio mėn. Sutinkamas mišriuose ar spygliuočių miškuose. Retas, saugomas.
Virgininis varpenis – Botrychium virginianum (L.) Sw.