Praeitais metais, po metodinės informacijos ir kontaktinių nuorodų pateikimo, mokslininkai gavo apie 400 pranešimų dėl pastebėtų Lietuvoje maldininkų. Gaila, bet šiemet tų pranešimų buvo gerokai mažiau, nė vieno jų negavo Musėkauto administracija. Taigi, neturime ką parodyti ir kuom pasigirti.
Buvome maldininkų ieškoti ir patys Rūdininkų viržynuose rugpjūčio 20 dieną. Programa, kaip ir dažniausiai įprasta, buvo keleto dalių. Pirmiausia, žvaigždėto dangaus Rūdininkų poligone stebėjimas. Negaliu pasigirti jokiomis nuotraukomis, pavedė fotoaparatūra, kuri kategoriškai atsisakė dirbti tamsos sąlygomis. Todėl visi prisiminimai apie krintančius meteoritus, ryškų mėnulį ir net gi šiaurės pašvaistės blyksėjimus lieka tik man pačiam. Vienintelis dalyvis, papuolęs į kadrą nuo vakaro iki paryčių – kaspiniuotė (Catocala fraxini).
Švitinome viržiuose lempeles per visą naktį, deja, sušokavo prie jų tik dideli žiogai. Nė vieno maldininko.
Pradėjus švisti – nuostabus miglos pasirodymas tarp viržynų ir pušaičių.
Jam išsisklaidžius patraukėme į Kernavo pelkės pakraščiuose esančius beržynus, tarp kurių irgi augo viržiai. Fantastiškas vaizdas!
Paskutinysis dienotvarkės punktas – maldininkų ieškojimas žemyninėse kopose. Vaikščiojom ne vieną valanda, bet neatradom nė vieno.
Ar ne treti jau mano maldininkų paieškų metai, kol kas sėkmė man nenusišypsojo.
Jogaila Mackevičius
