Kai kurie vabzdžiaėdžiai augalai tam tikrais savo individualaus vystymosi (ontogenezės) etapais kartais sugeba nustebinti keistomis formomis. Apie kai kuriuos jų vystymosi „keistumus” jau buvo rašyta ir anksčiau. Šiandien taip mane nustebino dar vienas mano augintinis.
Spustelkite „Skaityti toliau…” ir pabandykite nuspėti – kas tai per augalas?
Pridėsiu ir antrą nuotrauką – kiek kitu kampu. Gal kokybė ir nėra pavyzdinga, bet šis darinys labai mažiukas ir išdidintas tiek, kiek tai leidžia turimos techninės galimybės.
Atsakymus prašau siųsti elektroniniu paštu [email protected]. O kas gi pavaizduotas nuotraukose paskelbsiu ateinančiai savaitei baigiantis – čia, šiame straipsnyje.
Atsakymas
Savaitė netruko prabėgti… Spėliojimų būta ne daug, variantų – vos keletas: saulašarės arba musėkautai. Ir nė vienas jų nėra teisingas. Tai – Nepenthes – ąsotenis. Nuotraukose užfiksuoti ant ąsotenio šakutės gabalėlio išsprogę miegantys pumpurai, suformavę pirmuosius lapus jau su gaudyklių užuomazgomis.
Kaip žinia, ąsotenius galima dauginti ir senų stiebų gabalėliais, daiginant juos šiltoje drėgnoje aplinkoje. Šis gabalėlis per daugiau nei keletą mėnesių pabudo drėgnuose kiminuose. Skirtingai nuo dauginimui paimtų jaunesnių, nesumedėjusių stiebų, visi iš sumedėjusių stiebų išsprogę pumpurai iškart išleido lapus su gaudyklių užuomazgomis. Jaunų stiebų pumpurai išsprogsta greičiau, didesniais lapais be jokių ąsočių užuomazgų, ūgliai atrodo daugmaž taip:
Kadangi medžioklei skirtus darinius vabzdžiaėdžiai formuoja intensyviau kai jiems ima trūkti maisto medžiagų, galima daryt prielaidą, kad ąsoteniai maisto atsargų stiebuose nekaupia. Todėl vos išsprogę pumpurai pajuto „badą” ir ėmė formuoti ąsočius.
Jogaila Mackevičius
