Pasižvalgę po prekybos centrus, nesunkiai pastebėsime, kad siūlomų vabzdžiaėdžių asortimentas nėra labai įvairus. Prekybos salėse periodiškai pasirodo dionėjos, keletas saulašarių rūšių (dažniausiai Drosera capensis), ąsoteniai (dauguma hibridiniai), iš tuklių beveik visada bus tik Pinguicula moranensis, o saracėnijas be hibridų atstovauja trys pagrindinės rūšys – Sarracenia purpurea, S. psittacina, S. leucophylla. Povandeninės floros mėgėjams siūloma Utricularia graminifolia, sudaranti tankius „pievelės” tipo sąžalynus.
Ir tai natūralu – šios vabzdžiaėdžių rūšys lengvai dauginasi, nesunkiai pakenčia kintamas sąlygas, kurios būna transportavimo, sandėliavimo metu ar prekybos salėse. Be to, jos gana „ryškios” ir „traukiančios akį. Nereikia tikėtis išvysti nykštukinių saulašarių – jos be jokios abejonės pradings lentynose tarp ryškiaspalvių orchidėjų ar margaspalvių lapinių augalų. Tikrai dažnas praeitų pro pelkinių skendenių sąžalynus (nebent būtų masinio jų žydėjimo metas).
Reikia suprasti ir vežėjus. Ne kiekvienas gali saugiai ir be nuostolių atgabenti kad ir kriauklenių, kuriems reikia šiltos ir saulėtos dienos, vėsios nakties bei judančio oro, nes pelėsiui atsispirti jie nepajėgūs. Arba darlingtonijas, savo „kaprizais” nuvylusias ne vieną vabzdžiaėdžių kolekcionierių, reikalaujančias šilumas antžeminei daliai, o tuo pat metu – vėsos šaknims. O apie vaivorykštenių transportavimą net baisu ir pagalvoti – tai turbūt vieni „netransportabiliausių” vabzdžiaėdžių augalų.
Kita ribotos pasiūlos priežastis – kainos. Atsparūs, greitai besidauginantys augalai augintojų yra siūlomi mažesne kaina, ir pridėjus visus transportavimo, prekybos antkainius bei mokesčius, jų įsigijimas nėra skausmingas mūsų piniginei. O štai kad ir tų pačių kriauklenių kaina, remiantis internetinių parduotuvių duomenimis, gali svyruoti nuo 5 (visiškai nedidukų egzempliorių, kuriuos išsiauginti nepatyrusiam augintojui gali būti labai keblu) iki 45 (didelių suaugusių augalų) eurų. Paverskim tai į litus…
Paminėčiau dar vieną priežastį, nors nesu tikras ar ji esminė – gal paprasčiausiai retesni vabzdžiaėdžiai augalai yra vežėjų nepastebimi, nors augintojų ir siūlomi?
Taigi, apklausa – kokį vabzdžiaėdį augalą labiausiai norėčiau išvyst prekyboje? Tik vienas klausimas, į kurį atsakymą prašau siųsti bet kuriuo elektroninio pašto adresu, nurodytu svetainės skyrelyje „Kontaktai”. Galima įrašyti tik vieną, labiausiai norimą rūšį, o galima ir nedidelį sąrašiuką, augalus išdėstant mažėjančia prioriteto tvarka.
Sutinku, kad tokią apklausą galima vykdyti ir diskusijų forumuose. Bet iš esmės juk nėra taip svarbu, kaip surenkama informacija, svarbu, kad ji būtų surinkta ir apibendrinta. O susipažinti su ja galėtų ir augalų importuotojai bei prekybininkai.
Taigi, lauksiu Jūsų laiškų su norais ir lūkesčiai iki gruodžio 10 d. imtinai. Iš anksto dėkoju už atsakymus, nuomones ir pasiūlymus.
Apklausos rezultatai, 2010 m. gruodžio 13 d.
Lietuva – ne vabzdžiaėdžių kraštas. Todėl kaip ir reikėjo tikėtis, apklausa atsakymų ar pasisakymų gausumu nenustebino. Gal ir paklausimas buvo nekonkretus, nes net tuos keletą nuomonių apibendrinti nebuvo taip jau lengva. Bet pabandysiu.
Pirmaujančios, labiausiai trokštamos, žinoma, yra saulašarės. Tropinės saulašarės. Ir tai natūralu. Juk dauguma mūsų augintojų neturi tinkamų sąlygų vėsoje žiemojantiems vabzdžiaėdžiams. Šaldytuve plotas ribotas, lauke per šalta. Juk daug lengviau yra augalus papildomai apšviesti ar pašildyti, nei surasti jiems vėsų ramų kampą.
Antroje vietoje – tuklės. Tikėjausi gauti gal kiek detalesnių pageidavimų, net ir svetainėje buvo pristatyta ne viena rečiau auginama tuklių rūšis – Ehlers, alpinė, didžioji. Deja, gavau tik pastebėjimų, kad Morano tuklė (ji dažniausiai ir pasitaiko prekyboje) jau „pakankamai” paplitusi ir daugeliui „nebeįdomi”.
Trečiąją vietą dalinasi kriauklenis ir ąsoteniai. Endeminis Australijos vabzdžiaėdis kriauklenis kaip ir tropinės saulašarės gali augti butuose visus metus. Taip pat ir ąsoteniai. Dėl pastarųjų buvo pastaba, kad norėtųsi ir retesnių rūšių ar hibridų, nes pastarasis asortimentas nėra labai gausus.
Bendras pastebėjimas – norėtųsi „kažko, ko dar nebuvo”. Jam ir aš pritarčiau. Nes asortimentas, siūlomas augalų prekybos aikštelėse jau keletą metų beveik nekinta. O juk ir tų pačių dionėjų (musėkautų) yra tiek įvairiausių veislių (užsukit pasidairyt kad ir pas svetainės draugus iš Čekijos). Saracėnijų matom tris pagrindines rūšis (S. psittacina, S. leucophylla, S. purpurea) ar jų hibridus.
Buvo išsakyta ir dar viena mintis – svetainėje skelbti siūlomą asortimentą. Kol kas tikrai negaliu sugalvoti, kaip tai galima būtų padaryti, bet manau, kad galima. O gal tokias „pareigas” geriau patikėti forumams?
Ačiū dar kartą nepatingėjusiems, nepasikuklinusiems ir atsiliepusiems į apklausą.
Ir pabaigai – pirmajame gautame laiške perskaičiau, cituoju: „…dar kriauklenis – kada nors…” Šio noro išsipildymą galima tikrai šiek tiek paankstinti. Manykim, kad tai prizas už greičiausią atsakymą laiško autorei (E. Mukans ir Vilniaus) – jaunas kriauklenio sėjinukas, vos keleto lapelių, bet jau su pirmąja „kriauklele”. Sėkmės auginant!
Jogaila Mackevičius
