Melsvalapė saracėnija – Sarracenia leucophylla

Visus augalų augintojus-mėgėjus sąlyginai galima suskirstyti į tris grupes: auginančius „bent ką”, „dizainerius” ir kolekcionierius. Pirmą grupę dažniausiai sudaro žmonės, kuriems palangių apželdinimo hobis dar tik prasideda, jie tiesiog nusižiūri kokį augaliuką, jį įsigyja ir bando „susidraugauti”. Taip formuojasi įgūdžiai, sudaromas asmeninis „patinka-nepatinka” sąrašas. Toliau – du keliai. Arba savo gėlių darželius plėst estetikos ir aplinkos puoselėjimo linkme, arba užsiimt kolekcionavimu – sistematiniu, ekologiniu ar pan.  Ir kiekvienas tą kelią pasirenka pagal savo charakterio ypatybes bei esamas  sąlygas.

„Dizaineriai” nekreipia dėmesio į augalų priskyrimą sistematinei ar ekologinei grupei, jie stengiasi iš esamo asortimento išsirinkti labiausiai tinkančius jų aplinkai papuošti. Kolekcionieriai gi kartais pamiršta estetiką, bet iš visų jėgų stengiasi surinkti „viską”, kas priklauso jų pamėgtų augalų grupei. Ypač pradžioje kolekcionavimo objektas gali kisti, bet ilgainiui išsirenkami „būtent tie”, be kurių sunku ir įsivaizduot savo gyvenimą.

Natūralu, kad į kolekcionierių akiratį gali papulti ir vienas kitas vabzdžiaėdis augalas. Savo anatominėm ir fiziologinėm metamorfozėm šie augalai netrunka sužavėti daugelį augintojų mėgėjų. Tačiau išskirtinės jiems reikalingos sąlygos neretai atgraso daugelį pradedančiųjų. Nors jei geriau pasigilinus – vabzdžiaėdžių auginime nėra nieko labai sudėtingo, dauguma prekybininkų siūlomų rūšių yra labai atsparios „pradedančiųjų eksperimentams” ir užmaršumui. O iš beveik 650 vabzdžiaėdžių augalų rūšių tikrai yra ką pasirinkti kolekcionavimui.

Norint surinkti tam tikrų genčių kolekcijas, žinoma, kad paprasčiausia pradėti nuo „mažųjų genčių” – Cephalotis, Dionea, Darligtonia, turinčių tik po vieną atstovą. Nors kaip tik šių genčių augalų auginimas tikrai nebūtų rekomenduotinas pradedantiesiems, nebent jie mėgtų iššūkius ir savo augintinių „kaprizus”.

Purpurinės saracėnijos (Sarracenia purpurea) rudeninės spalvos

O kas toliau? Akivaizdu – Saracėnijos. Dėl jų sistematikai vis dar ginčijasi – vieni suskaičiuoja 8 rūšis, kiti jų randa net 11, sukeldami audringas diskusijas dėl rūšies statuso suteikimo kai kuriems porūšiams. Šiaip ar taip, Saracėnijų rūšinėje kolekcijoje vidutiniškai tebūtų 10 augalų – labai geras atvejis pasireikšt pradantiesiems kolekcininkams.

Visoms saracėnijoms reikia daugiau mažiau vienodų sąlygų. Šiltos (+25°C) ir saulėtos vasaros, lietaus, visada drėgno ir pageidautina neperkaistančio substrato bei švelnios (+5°C) žiemos. Visos jos gerai auga durpiniame substrate (durpės-perlitas, durpės-smėlis – 1:1), kai kurios dar geriau – gyvuose kiminuose. Vabzdžiai – pagal galimybes.

Ilgokai svarsčiau ir aš galimybę surinkti rūšinių saracėnijų būrį. Ilgokai gal ne todėl, kad būtų brangu tai įgyvendinti, o todėl, kad ne visos rūšis būna mūsų prekybos centruose. Augintojai dažniausiai masiškai prekybininkams pateikia tai, kas nesunkiai ir greitai dauginasi, gerai auga dirbtinėmis sąlygomis. Ne visos saracėnijų rūšys yra tokios vislios. Tai apsprendžia augalų buvimą prekyboje ir kainą. Jei paprastą Sarracenia purpurea galima įsigyti prekybos centre už 15-25  litus, o interneto parduotuvėse už 2-5 eurus (neskaitant atsiuntimo), tai Sarracenia oreophila nedidelis auginukas jau bus 8-10 eurų internete, o mūsų prekybininkai jomis išvis nesidomi.

Gyslotoji, arba papūginė, saracėnija – Sarracenia psittacina

Taigi, per keletą metų sėkmingai paauginęs atsparesnes saracėnijų rūšis – Sarracenia purpurea, S. leucophylla, S. psittacina – ir įsitikinęs, kad nieko bendraujant su šiais augalais nėra sudėtingo, iš svetainės draugų Bohemica Plantae užsisakiau ir likusią rūšinės kolekcijos dalį: sparnuotąją, geltonąją, mažąją, kalninę ir raudonąją saracėnijas, bei tą ginčytiną rūšį/porūšį Alabamos saracėniją (šios rūšies pavadinimai įvairiuose šaltiniuose gali skirtis – Sarracenia rubra var. alabamensis, Sarracenia alabamensis). Bendra tokios kolekcijos surinkimo kaina, kam įdomu, einamuoju momentu neturėtų viršyti 150-200 litų, priklausomai nuo augintojų, įsigijimo šaltinio ir būdo. Nors ruduo, daigai atkeliavo nepažeisti (saracėnijos dabar pereina į ramybės periodą) ir panašu, kad sugebėjo prigyti pasodinti į durpinį substratą su smėliu ir perlitu (1:0,5:1).

O svetainėje bus proga skaitytojus palaipsniui supažindinti su kiekviena rūšimi atskirai ir detaliau, pažiūrėti, kaip joms pavyksta peržiemoti, kaip jos auga Lietuvos sąlygomis.

Naujokės kolekcijoje: 1 – Sarracenia flava, 2 – Sarracenia alata, 3 – Sarracenia rubra, 4 – Sarracenia minor, 5 – Sarracenia oreophila, 6 – Sarracenia alabamensis (Sarracenia rubra var. alabamensis).

Pabaigai noriu priminti visų Saracenia genties rūšių sąrašą.

Rūšys:

* Sparnuotoji saracėnija (Sarracenia alata (Alph.Wood) Alph.Wood)
* Geltonoji saracėnija (Sarracenia flava L.)
* Melsvalapė saracėnija (Sarracenia leucophylla Raf.)
* Mažoji saracėnija (Sarracenia minor Walter)
* Kalninė saracėnija (Sarracenia oreophila (Kearney) Wherry)
* Gyslotoji saracėnija (Sarracenia psittacina Michx.)
* Purpurinė saracėnija (Sarracenia purpurea L.)
* Raudonoji saracėnija (Sarracenia rubra Walter)

Rūšys/porūšiai:

* Sarracenia alabamensis Case & R.B.Case;
* Sarracenia jonesii Wherry;
* Sarracenia rosea Naczi, Case, & R.B.Case.

Jogaila Mackevičius