Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Ieškomi įrašai pažymėti Baltosios Vokės pelkė

Baltosios Vokės pelkė – viena didžiausių Lietuvoje. Tai – nevienalytis pelkinis masyvas, ji turi smėlingas salas, kuriose įsikūrę visai nemaži kaimai. Todėl kalbėti apie ją kaip apie visumą yra sunku. Šioje svetainėje rašydamas apie Baltosios Vokės pelkę, turiu omenyje jos šiaurinį kampą, besiribojantį su Juodšilių kaimu. Lietuvos geologijos tarnybos pateikiamame Pelkių ir durpynų žemėlapyje pažymėjau […]

Ne vienas nuo kasdienės rutinos bėgame į gamtą. Netoli namų turiu ne vieną nuostabų gamtos kampelį, kur užsukus labai greitai pasitaiso tiek fizinė, tiek emocinė būsena. Arčiausiai yra nuostabus Juodšilių upelio slėnis, kuriame auga net dvi orchidėjų rūšys. Kiek tolėliau – Baltosios Vokės pelkės šiaurinis kampas. Tiksliau tai, kas iš šios pelkės liko ją numelioravus. […]

Baltosios Vokės pelkė – dažniausiai mano lankomų. Labai nemažai esu įkėlęs jos nuotraukų įvairiais metų laikais. Šiemet kilo mintis parodyti tas pačias vietas metų eigoje. Tad atrinkau septynias: keturratininkų purvyną, nendryną, Vokės vingį, vilkdalgių kanalą, kardelių šlaitą, vienišą ąžuolą, bebrynės griūvėsius. Taškų skaičius nėra griežtai galutinis, viskas gali keistis metų eigoje. Ir taip jau gavosi, […]

Baltosios Vokės pėlkė – dažniausiai iš visų mano lankomų. Tiksliau pats šiaurės-vakarinis jos kampas. Čia apart šiukšlių ir keturratinkinkų palikų vėžių gali rasti ir daugybę gerų dalykų. Liepos mėnesį į kadrą pateko keletas gegūnių ir begalės pelkinių skiautalūpių bei paprastųjų kardelių.

Jogailos Mackevičiaus nuotraukos

Jau kiek kartų sau sakiau nepainiot šioje svetainėje gyvūnų, bet pavasarį norisi džiaugtis kiekvienu sutiktu padaru… Jogaila Mackevičius

Ankstyvi rytiniai pasivaikščiojimai saulei tekant gamtoje nuostabūs visais metų laikais. Ypač tada, kai prasideda metų laikų kaita. Vieną dieną eini, pelkėje ir miškuose dar pilna sniego. Bet vos kiek atšilus orui ir ypač nulijus lietui, jau po kelių dienų tos pačios vietos pasikeičia neatpažįstamai. Nors žiema kažkiek ir spyriojasi, mano pelkė-kaimynė jau atsikratė sniego apdangalo […]