Baltosios Vokės pelkė – viena didžiausių Lietuvoje. Tai – nevienalytis pelkinis masyvas, ji turi smėlingas salas, kuriose įsikūrę visai nemaži kaimai. Todėl kalbėti apie ją kaip apie visumą yra sunku. Šioje svetainėje rašydamas apie Baltosios Vokės pelkę, turiu omenyje jos šiaurinį kampą, besiribojantį su Juodšilių kaimu. Lietuvos geologijos tarnybos pateikiamame Pelkių ir durpynų žemėlapyje pažymėjau šią vietą apskritimu.
Būtent čia yra gervių pamėgti nendrynai, gandrų ganyklos, balose koncertuoja raudonpilvės kūmutės. Ši vieta labiau panaši į durpingas eutrofikuotas pievas, nei į tradicinę pelkę. Tik drėgnesniuose pievų pakraščiuose, arčiau balų, galima sutikti gegužraibinius augalus: raudonąją ir baltijinę gegūnes, pelkinį skiautalūpį. Čia randami ir nemaži vienalapės driežlėlės plotai. Melioraciniuose kanaluose – gausiai auga geltonžiedis vilkdalgis, o šalia jų – gausios paprastojo kardelio populiacijos.
Anksčiau šis pelkės kampas, kaip ir visa pelkė, buvo labai nušiukšlintas. Tiesiog ant keliukų buvo išverstos tonomis šiukšlės – stambiagabaritės, statybinės, buitinės atliekos. Prieš keletą metų atsirado šeimininkas, kuriam tai rūpi. Šiukšlės buvo sukrautos į didmaišius ir išvežtos, iškirsti krūmynai, pradėtos šienauti nendrės. Kurį laiką buvo švaru, tvarką drumstė pavienės buitinės atliekos, išmestos iš pravažiuojančių automobilių.
Neilgai pasidžiaugėm. Šį pavasarį vėl atsirado teršiančių veikėjų – išdygo nauji stambiagabaričių šiukšlių klanai. O teršėjai – Juodšilių kaimo gyventojai.
Bjauru yra žinoti, kad tavo kaimynai, gyvenantys toje pačioje gatvėje, taip neturi sąžinės ir žiauriai elgiasi su gamta. Bet tikiuosi, kad vieną gražią dieną jie įlius ir atsiims su kaupu už padarytas šventvagystes.
Jogaila Mackevičius
