Visiems mums patinka vaikštinėti gamtoje ir grožėtis čia žydinčiais augalais. Praeitų metų birželio pradžioje rašiau apie gražų baltą duetą – kardalapį garbenį ir žalsvažiedę blandį, žydinčius Panerių miške. Įkėliau nemažai nuotraukų. Žinoma, į kadrą nepapuolė tikroji šių augalų aplinka. O ji atrodo labai apgailėtinai – tikri pakelių šiukšlynai.
Ne mažesnius šiukšlynus galima buvo pamatyti ir Juodšiliuose, kur nuostabiame upelio slėnyje, tiesiog kaimo teritorijoje, auga aukštosios gegūnės ir šliaužiančiosios sidabriukės. Ši daugiau nei 4 hektarų ploto teritorija jau išvalyta.
Todėl nutariau pristatyti bent kelias, mano manymu, unikalias retų augalų augimvietes taip, kaip jos atrodo iš tikrųjų. Šiandien per pietų pertrauką ir nuvykau į Panerių mišką, ir nors žydi kol kas tik žibutės, pasižvalgiau kas ir kaip.
Panerių mišką Wikipedija pristato glaustai. Tai – miškų masyvas Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių valdose, driekiasi į pietvakarius nuo Žemųjų Panerių iki pat Juodšilių. Plotas – 2200 ha. Be Panerių miško į masyvą taip pat įeina Baltosios Vokės, Užusienių, Juodšilių, Raistelių miškai. Priklauso Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijai. Panerių miško paviršius labai banguotas, gausu erozinių griovų.
Šiame miškų masyve daug įdomybių. Pirmiausia paminėtinas Panerių tunelis – saugoma šikšnosparnių žiemojimo buveinė. Taip pat čia nuo 1996 metų įsikūręs Vokės senslėnio šlaitų geomorfologinis draustinis, užimantis 214,9 ha plotą, įsteigtas siekiant išsaugoti Vokės upės fliuvioglacialinio senslėnio šlaitinę juostą su ryškiomis erozinėmis formomis. Senslėnio šlaitų vertybė – plačialapių miškų fragmentai, kuriuose auga seni liepynai, šimtamečiai ąžuolai. Draustinyje aptinkamas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas kardalapis garbenis. Kadangi šios rūšies augalų populiacija nyksta, jai išsaugoti taikomos specialios apsaugos priemonės – kardalapio garbenio augimvietė paskelbta gamtos paveldo objektu.
Tokios enciklopedinės žinios. Tunelį prižiūri Neries regioninis parkas, o patį mišką Panerių girininkija. Tik kažkaip tos priežiūros čia vietomis visai nesimato – akis bado šiukšlių kalnai. Sunaikinti juos tikrai nebūtų sunku, nedidelė talka ir transportas iki utilizavimo vietos – ir visos tos bjaurasties neliktų per dieną.
Panerių miško masyve žinau keletą kardalapio garbenio augimo vietų. Viena eina išilgai miško keliuko, jungiančio Eišiškių plentą su Paneriais. Apie 1,5 km besitęsiantis keliukas vietomis papuoštas vienkartiniais puodeliais, plastiko maišeliais ar buteliais. Bet didžiausias gėris išmėtytas jo pradžioje ir pabaigoje. Čia akis bado nemaži statybinio laužo sąvartynai.
Antroji garbenių augimvietė (kartu su gausia blandies populiacija) yra kiek arčiau miesto centro, kitoje Eišiškių plento pusėje. Kažkodėl čia išvažinėtas akligatvis, į kurį labai patogu užvažiuoti ir išmesti tai, kas nereikalinga.
Man tikrai nesuprantama, negi teritorijos šeimininkai tokie užsiėmę ar paliegę, kad negali sutvarkyti teritorijos bent kartą į keletą metų. O ir talką, manau, suorganizuoti nebūtų taip sunku. Negi visą laiką turi būti privačios asmeninės iniciatyvos. Gal būtų laikas pasijusti tikrais teritorijos šeimininkais?
Jogaila Mackevičius
