Gegužės – birželio sandūroje gegužraibinių augalų žydėjimo sezonas pagaliau pradeda įsibėgėti. Turime net 38 jų rūšis, todėl šis nuostabus metas tęsiasi kelis mėnesius, bet kiekviena rūšis težydi keletą savaičių. Norint visur suspėti, tenka suktis.

Po gana šalto ir ganėtinai lietingo pavasario šiais metais viskas kiek vėluoja. Bet karšta vasara netruks pašalinti skirtumus.

Dabar norėčiau pasidalinti įspūdžiais apie dvi Lietuvoje augančias orchidėjas – garbenį ir blandį. Tiksliau apie kardalapį garbenį (Cephalanthera longifolia) ir žalsvažiedę blandį (Platanathera chlorantha). Šią porelę stebėjau šiemet net šešis kartus: birželio 3, 5, 7, 8, 11 ir 22 dienomis bei rugsėjo 7 dieną.

Tiek apie kardalapį garbenį, tiek apie žasvažiedę blandį informacijos internete rasime sąlyginai nedaug. Trumpas kelių pastraipų enciklopedinis pristatymas ir lakoniškos žinios apie jų augimvietes viename ar kitame regioniniame parke arba draustinyje. Turime vieną lietuvišką knygą, skirtą šalyje augančioms gegužraibinių augalų rūšims, joje informacijos daugiau.

Kardalapis garbenis – viena iš rečiausių Lietuvoje augančių orchidėjų, randamas tik pietrytinėje dalyje ir tik keliose vietose. Tai daugiametis žolinis augalas su gulsčiu šakniastiebiu ir stačiu, pliku bei gausiai lapuotu stiebu. Augalas 15-50 cm aukščio. Lapai išsidėstę dviem eilėmis, lancetiški, su ryškiomis gyslomis. Žiedynas apyretis, su 3-10 baltų žiedų. Žydi gegužės – birželio mėn. Augimvietės – šviesūs reti lapuočių miškai, miško aikštelės su reta žolių danga. Neauga atvirose vietose. Nepakenčia konkurencijos.

Žalsvažiedė blandis taip pat daugiametis žolinis augalas. Žiedynas maždaug 20-25 cm ilgio su žalsvai baltais žiedais, kurie beveik bekvapiai. Žydi gegužės – liepos mėn. Šviesomėgis, nors pavėsį pakenčia. Pamiškių pievose, krūmynuose, lapuočių ir mišriuose miškuose. Mėgsta karbonatus dirvožemyje.

Abi rūšys įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Abi tiek po gausaus žydėjimo, tiek kintant sąlygoms augimvietėje ar esant staigiam šokui, pereina į antrinės ramybės būseną, kurioje gali išbūti gana ilgai. Abi žydi panašiu laiku, abiejų žieduose dominuoja balta spalva.

Gausios abiejų rūšių augimvietės yra Panerių miške, esančiame netoli Vilniaus. Ten mes susitikom ir susidraugavom. Čia garbeniai auga kartu, tik gal blandys linkusios labiau slapstytis miške, o garbeniai išeina pasmalsauti į keliukų ir net gi kelių pakraščius. Ir žydėjimas jų šiek tiek prasilenkia, nors sėklas subrandina beveik kartu.

Tiesa, yra žinių, kad Panerių miške auga abi blandies rūšys, pasitaiko net ir abiejų rūšių hibridų, bet man pavykdavo rasti tik žalsvažiedę.

Garbeniai – šiuolaikiniai džentelmenai, jie damų nepraleidžia į priekį, bet patys veržliai imasi iniciatyvos. Besilankant birželio 3-5 dienomis garbeniai pradėjo žydėti. Pavyko juos užfiksuoti ir ūkanotą dieną ir saulei šviečiant, ir net gi po lietaus. Birželio 8-tą jie žydėjo visu pajėgumu, o 11-tą jau buvo „nukepę“, pradėję vysti. Ne pilnos dvi savaitės…

Blandys tuo metu tik kėlė savo žiedynus į viršų. Viena kita pionierė jau bandė balinti žiedinius pumpurus.

Birželio 22 dieną garbeniai jau nokino sėklas, o blandžių žydėjimas buvo tiesiog pakilime.

Visą šią chronologinę eilutę sudėjau nuotraukų galerijoje, kurioje 68 nuotraukos. Čia rasite tiek garbenių, tiek blandžių įamžintų įvairiomis sąlygomis, įvairiose vietose, įvairiausiais kampais ir atstumas. Kviečiu pasižiūrėti, juk geriausiai pasakoja vaizdas. Žiūrėti galima kaip kam patogiau: vaizdo šonuose yra navigacinės rodyklės, be to, galima spustelėjus pele ant galerijos, ją išsididinti visame ekrane. Tik reikia rasti vietą, kur spustelti, ne visur sureaguojama į pelės komandas.

Kardalapis garbenis, birželio 3 d.

Toliau sekė visa eilė kitų orchidėjų rūšių  žydėjimų, garbeniai buvo užmiršti. Aplankiau juos beveik po keleto mėnesių, rugsėjo 7 dieną. Jie vis dar nokino sėklas. Neatsiliko nuo jų ir blandys. Manau, jie kartu draugiškai jas išbarstys ir eis žiemos migio.

Jogaila Mackevičius