.
Bendrais bruožais Australijos flora ir fauna neginčijamai skiriasi nuo Pietryčių Azijos, ypač didžiųjų Sunda šelfo salų. Šie augmenijos ir gyvūnijos skirtumai leido XIX amžiaus gamtininkui Alfredui Raselui Volesui (Alfred Russell Wallace) pasiūlyti teorinę liniją (taip vadinamą Voleso liniją), atskiriančią laukinę dviejų regionų gamtą. Bet nepaisant augmenijos ir gyvunijos skirtumų, ąsoteniai (Nepenthes) plačiai paplitę Pietryčių Azijoje, sutinkami ir šiaurinėje Australijoje. Iš viso čia aptiktos tik trys rūšis, visos paplitusios Kvinslande, Australijos kontinente. Viena jų – Nepenthes mirabilis (nuostabusis ąsotenis) – plačiai paplitusi rūšis, sutinkama daugelyje Pietryčių Azijos archipelago šiaurėje esančių salų iki pietinės Kinijos. Kitos dvi rūšys endeminės Australijai ir neaptinkamos niekur kitur pasaulyje.
Nepenthes mirabilis ąsočiai
Australijos ąsoteniai suvaidino didelį vaidmenį Kvinslando tyrinėjimuose. Visos trys rūšys pirmą kartą buvo aptiktos ir surinktos vieno pirmųjų Europos pionierių Frank Jardine, tyrinėjusių Jorko kyšulio pusiasalį (Cape York peninsula). XIX a pabaigoje – XX a pradžioje Jorko kyšulio pusiasalio regione buvo aprašyta vienuolika ąsotenių rūšių, tačiau dauguma jų nebuvo pripažintos N. mirabilis sinonimu ar šios rūšies fenotipinėmis formomis.
Australijos ąsoteniai vis dar yra mažai ištirti ir žinomi. Plačiai paplitęs N. mirabilis auga šiauriniame Kvinslende, pietinės jo populiacijos paplitusios net iki Kernso (Cairns). Pirmą kartą rūšįkaip Phyllamphora mirabilis aprašė portugalų kunigas João de Loureiro 1790 metais. João de Loureiro studijavo Vietnamo augalus, bet jam neteko stebėti gyvų augalų, todėl jis manė, kad ąsočio dangtelis gali aktyviai atsidaryti ir užsidaryti. Dabartiniu pavadinimu augalas pakartotinai aprašytas George Druce 1916 metais. Skaityti toliau…
