Musėkautas

Vabzdžiaėdžiai augalai ir jų aplinka – Carnivorous plants and their habitats

Substratas vabzdžiaėdžiams augalams yra nors ir ne pats svarbiausias faktorius, užtikrinantis jų sėkmingą auginimą, bet vis gi nepaneigiamai svarbus.

Pagrindinės jo savybės, į kurias vertėtų atkreipti dėmesį:

◊ Durpės su perlituSubstratas turi būti imlus drėgmei, laidus jai, gerai ją išlaikyti. Augalų šaknys niekada neturi perdžiūti – tai beveik visada baigiasi augalo žūtimi.

◊ Substratas turi būti purus, nesupuolantis. Kadangi daugumos vabzdžiaėdžių šaknys labai plonos, dažniausiai mažai šakotos, jos negali tinkamai skverbtis į kietą substratą. Taigi, substrato purumas užtikrina gerą šaknų sistemos augimą.

◊ Substratas turi būti  „skurdus”. Vabzdžiaėdžiai augalai, gaudami daugiau maisto medžiagų šakninės mitybos pagalba, neretai nustoja auginti gražias gaudykles ir medžioti. Taigi, ilgainiui tas grožis, dėl kurio juos auginame, blanksta.

Be jokios abejonės, daugumos augintojų nuomone gyvi kiminai yra tinkamiausias auginimo substratas vabzdžiaėdžiams augalams. Tačiau ne visais atvejais tai – patogiausias substratas augintojui. Todėl dažniausiai naudojami įvairūs mišiniai. Pasižiūrėkime, kokios gi šių mišinių pagrindinės sudedamosios dalys.

Kame gi galima auginti vabzdžiaėdžius augalus? Skaityti toliau…

Ankstesniame straipsnyje apžvelgėm pagrindinius saracėnijų priežiūros aspektus, susijusius su jų gyvenimo sąlygų sezoniškumu, svarba suteikti tam tikrą kintantį temperatūrinį režimą metų bėgyje. Dabar panagrinėkim, ko gi dar reikia šiems augalams, kad jie sėkmingai augtų, vešėtų, žydėtų.

Pradėkime nuo pavasario, kai saracėnijos atbunda ir ruošiasi augimo šuoliui. Skaityti toliau…

Saracėnijos – negausi vabzdžiaėdžių augalų gentis. Vieni mokslininkai išskiria bemaž aštuonias jų rūšis, kiti kai kurias rūšis išskirsto dar į keletą. Kai kurios rūšys turi keletą porūšių. Bet kad ir kiek sistematikai besismulkintų, rūšių skaičius vis tiek bus apie 10. Taigi, tokia nedidelė augalų grupė yra labai dėkingas objektas kolekcionieriams, turintiems tikslą surinkti visus vieno ar kito taksono atstovus.

Ir auginimo sąlygoms saracėnijos nėra labai jautrios. Neretas, sugebantis užtikrinti savo augintinėms sezoninį sąlygų kitimą, sėkmingai jas augina daugelį metų. Skaityti toliau…

Net ir  nebūdamos labai egzotiškos ar  labai geros vabzdžių  medžiotojos, tačiau vis gi neįnoringos priežiūrai ir aplinkos sąlygoms, tuklės vis dažniau pelnosi simpatijas augalų augintojų tarpe. Neretas parsinešęs pirmąjį augaliuką norėtų jį pasidauginti ir turėti keletą – sau, ar pasidalinti su draugais.

Tuklių dauginimas nėra sudėtingas. Kaip ir dauguma žiedinių augalų jos natūraliai dauginasi dviem būdais: generatyviniu (sėklomis) ir vegetatyviniu (dalinant skrotelę, lapais). Galima jas būtų dauginti ir laboratorijoje naudojant dirbtinį – meristeminį – metodą. Bet kam eiti sunkesniu, daugiau išteklių ir laiko reikalaujančiu keliu, jei galima gana paprastai ir be ypatingos įrangos tai padaryti „buitinėmis” sąlygomis.

Taigi, jei turite tuklę ir jai pas jus patiko, ji netruks jus nudžiuginti keletu žiedų. Skrotelės paprastai išleidžia nuo 1-3 iki dešimties ar net keliolikos žiedų. Tuklių žiedai pavieniai, nesusitelkę į žiedynus. Spalva gali būti balta, geltona, raudona, įvairių mėlynos atspalvių. Vienas žiedas žydi apie penkias dienas.

Skaityti toliau…

Parodos vabzdžiaėdžių ekspozicija

Raudondvario dvaro oranžerijoje vykusios  parodos „Žali horizontai” ekspozicijos dalis buvo suskirstyta į keletą ekologinių segmentų, kurių kiekvienas atspindėjo tam tikrą eko-sistemą: tropikų džiungles, dykumas, pelkę… Kiekvienoje šių dalių vyravo tam tikros augalų grupės. Džiunglėse – orchidėjos, tilandsijos, paparčiai; dykumoje – sukulentai; pelkėje – vabzdžiaėdžiai augalai.

Vabzdžiaėdžių augalų augintojams ir mylėtojams turbūt aktualiausia yra pelkė. Nors eksponuoti šiuos augalus pavasarį laikas ir nėra labai tinkamas, nes dauguma jų bunda iš žiemos miego ir ne visada būna  pačios geriausios išvaizdos, tačiau eksponatų buvo ne taip jau ir mažai.

Be jokios abejonės vyravo saracėnijos. Turbūt tai pats tinkamiausias augalas auginti dirbtinėmis sąlygomis. Jos ganėtinai atsparios sausesniam kambario orui, lengvai peržiemoje ir šiltesnėje patalpoje (nors yra vidutinių platumų augalai kuriems reikia žiemiško ramybės laikotarpio), gana greitai pabunda iš žiemos miego, nėra labai trapios (kaip, pavyzdžiui, saulašarės). Skaityti toliau…

2010 m gegužės 28-30 dienomis
RAUDONDVARIO DVARO ORANŽERIJOJE
Egzotinių augalų paroda

ŽALI HORIZONTAI

Orchidėjos, sukulentai,  sanpaulijos, vabzdžiaėdžiai augalai

Spauda apie parodą ir jos eksponatus:

Adresas: Pilies takas 4, Raudondvaris, Kauno rajonas.

Susisiekimas:  iš stotelės „Kauno pilis” važiuoja 92 maršruto mikroautobusas, iš stotelės „Antra ligoninė”  48 maršruto autobusas  Atvykus į Raudondvarį, eiti Instituto gatve iki Raudondvario dvaro sodybos, o įėjus pro vartus lankytojus pasitiks stendas su schema, kurioje pažymėta parodos lokalizacijos vieta.

Darbo laikas: Nuo penktadienio iki sekmadienio, 10.00 – 18.00 val.

Bilietų kainos: moksleiviams, studentams, neįgaliesiems, pensininkams – 5 Lt, suaugusiems – 7 Lt.

Parodos organizatorius: Lietuvos orchidėjininkų draugija

Musėkautus kartais galima „sumedžioti“ ir mūsų gėlių parduotuvėse. Jeigu mūsų namuose šie augalai jausis taip pat, kaip Amerikos šlapynėse – puikiai augs daugelį metų. Nereikia pamiršti, kad šiems augalams būtinas ne tik tinkamas vandens režimas, substratas, periodinis „maitinimas” vabzdžiais, bet ir sezoninis ramybės periodas. Netinkamai prižiūrimi augalai pradeda dažniausiai pūti, patamsėja, pajuoduoja, ir jų išgelbėti jau nebeįmanoma. O sudaryti tinkamas augimo sąlygas musėkautui nėra labai sunku.

Panagrinėkime keletą faktorių, į kuriuos reikia atsižvelgti įsigijus šį augaliuką parduotuvėje. Skaityti toliau…